Šiandien, ypač dėl pandemijos, bet net ir be pandemijos, pasaulį daugiausia matome savo kompiuterių ekranuose. Kadangi netikros naujienos užplūsta mūsų ekranus, visi turime tapti faktų tikrintojais. Kodėl? Kad būtume tikri, jog matome pasaulį tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį kai kurie žmonės norėtų, kad matytume – sako Michel Viatteau (Agence France-Presse).
Puiku, kad kiekvienas galime kalbėti internete, skelbti, ką tik norime. Tai nuostabu. Kartu tai kelia pavojų, nes visi gali komentuoti viską. Nėra jokios kontrolės, ir mes maišome asmenis, kurie tikrai žino, su tais, kurie galbūt nieko nežino, bet tiesiog mėgsta kalbėti – Malgorzata Bonikowska, Tarptautinių santykių centras.
Šiandien mes esame užversti informacija, – žiniasklaida mus bombarduoja naujienomis, nuotraukomis. Pradėjome kalbėti apie „informacinę dietą”. Svarbiausias žodis šiandien turėtų būti informacijos atranka – sako Adrianna Śniadowska, Tarptautinių Santykių Centras.
Netapkite antraštinio masalo auka. Tai labai dažnas ir gudrus manevras, kurį aptinkame netikrose naujienose. Prieš kelias dienas perskaičiau antraštę „Kanzaso moteris mirė PO TO, kai buvo paskiepyta nuo Covid-19″. Per pastaruosius metus mačiau daugybę panašių antraščių, kurios tampa virusinėmis – sako Michel Viatteau (Agence France-Presse).
Žmonės, tyčia skelbiantys netikras naujienas, kasdien darosi vis rafinuotesni. Jie apsimeta, kad turinį grindžia rimtais šaltiniais: mokslininkų pareiškimais, mokslinėmis publikacijomis ar net visiškai išgalvotais ar iškraipytais žinomiems žmonėms priskiriamais teiginiais – Michel Viatteauб Agence France-Presse agentūra.
Yra daugybė būdų, kaip patikrinti svetainės patikimumą. Paprasčiausia – tiesiog perskaityti kelis svetainės įrašus ir pažiūrėti, ar jie atrodo patikimi. Visada pravartu pasižiūrėti, kas yra svetainę administruojantis asmuo ar organizacija. Ar tai gerai žinomas asmuo, kurį galime rasti ir kitur internete? – sako Michel Viatteau, Agence France-Presse agentūra.
Dezinformacijai būdingas netikrų naujienų kartojimas. Tai ypač taikytina, kai kalbame apie sąmokslo teorijas ar kolektyvinės atminties karus. Kai bandome kontroliuoti kitos tautos praeitį – sako Dalia Bankaukaiste, START2THINK.
Jei matote labai netikėtą informaciją, prieš dalydamiesi ja, pasistenkite patikrinti dviejuose nepriklausomuose šaltiniuose. Suklastotos naujienos dažnai būna virusinės, jų tikslas – tapti virusinėmis. Gali būti, kad turėsite 10 ar 20 pranešimų, kuriuose bus kartojamas lygiai tas pats dalykas, bet šaltinis iš tikrųjų yra tik vienas ir abejotinas. Saugokitės – Michel Viatteauб Agence France-Presse agentūra.
Daugeliui žmonių laisvė internete reiškia, kad jie gali išlikti anonimiški, pasislėpę po slapyvardžiu. Kartais labai sunku sužinoti, kas jie tokie. Tada tenka tikrinti jų buvusias publikacijas ir galbūt komentarus apie juos. Kad pamatytume, ar jie patikimi, ar ne – sako Michel Viatteau, Agence France-Presse agentūra.
Vienintelis atsakymas – neleiskite, kad Jus apakintų Jūsų pačių nuomonė, tikrinti, tikrinti ir dar kartą tikrinti. Naršykite įvairiose interneto svetainėse. Skaitykite tradicinę pliuralistinę žiniasklaidą. Norėdami palyginti su kita žiniasklaida, perjunkite CNN televiziją į Fox TV, net jei ji jums nepatinka. Pereikite iš „Washington Post” į „USA Today”. Pereikite iš „Liberation” į „Le Figaro” – Michel Viatteau, Agence France-Presse agentūra.
Šiandien dalytis informacija tapo labai paprasta. Vienu paspaudimu informacija pasklinda socialiniuose tinkluose. Tai taip paprasta, kad net neskiriame laiko patikrinti informacijos patikimumą – sako Adrianna Śniadowska, Tarptautinių Santykių Centras.
Negalime atmesti galimybės, kad sparčiai tobulėjanti vaizdo klastotės (deepfake) programinė įranga bus dažnai naudojama tam, kad iš tiesų į politikų ar kitų įžymybių lūpas būtų įdėti žodžiai, kurių jie niekada nėra ištarę – sako Michel Viatteau, Agence France-Presse agentūra.
Agence France-Presse, tikrindama faktus, nustato daugybę klastočių, kuriose naudojamos senos nuotraukos apie visiškai kitus įvykius, tam, kad būtų sukurtų falsifikacija. Dažniausiai tai senos demonstracijų ar smurto nuotraukos – Michel Viatteau, Agence France-Presse agentūra.
Šiandien rinkimų kampanijos ir patys rinkimai yra gausus melagienų šaltinis. Manau, kad visi apie tai žino – Michel Viatteau, Agence France-Presse agentūra.
Dezinformacija ir šių laikų propaganda gali įgauti daugybę formų – nuo melagingų vaizdų ar klaidinančių antraščių iki socialinės žiniasklaidos metodų, kuriais sukuriamas įspūdis, kad dauguma supranta problemą būtent taip ir laikosi tos pačios pozicijos – sako Dalia Bankauskaitė, START2THINK.
Šiandien kritiškai mąstyti yra dar svarbiau, nes žurnalistikos lygis smuko. Anksčiau žurnalistikoje galiojo taisyklė kiekvieną informaciją tikrinti dviejuose skirtinguose šaltiniuose. Šiandien jos nesilaikoma. Laikas yra pinigai. Kuo daugiau informacijos mums pateikia žiniasklaida, tuo daugiau pinigų ji gali uždirbti – Adrianna Śniadowska, Tarptautinių Santykių Centras.
Taip pat neturime pamiršti, kad kai kurias netikras naujienas rašo žmonės, kurie iš tikrųjų nėra rašytojai, jie nėra labai kompetentingi. Jie gali vartoti žargoną ar posakius, o tai gali būti nesusipratimų ir klaidų šaltinis – Michel Viatteau, Agence France-Presse agentūra.
Jei asmuo abejoja, ar tai rimta naujiena ar pokštas, reikia analizuoti svetainės turinį, titulinį puslapį. Mes, faktų tikrintojai, jei matome, kad pokštas plinta virusu, o vartotojai mano, kad tai rimta naujiena, paskelbiame „išaiškinimą” ir viską paaiškintume – sako Michel Viatteau, Agence France-Presse agentūra.
Nauji įrankiai gimsta kiekvieną savaitę, beveik kiekvieną dieną. Dauguma jų yra nemokami. Atviri šaltiniai. Jų lengva rasite internete. Didžiosios platformos, tokios kaip „Facebook” ar „Instagram”, reaguoja į kaltinimus dėl pasaulio užtvindymo melagingomis naujienomis. 46:36 Jos kviečia mus ir padeda visuomenei kovoti, reaguoti – Michel Viatteau, Agence France-Presse agentūra.
Most likely, all of us have been in a situation when acquaintances on social networks begin to share vague and polarizing information, so-called „truths” or other statements that very often have nothing to do with reality. Especially during the period of COVID-19, the scope of false information about coronavirus has dramatically increased. Therefore, in order to stay alert, we are sharing with you some tips on how to effectively identify disinformation.
I think fake news is an industry. This is an industry which has employees, working hours, norms and pays. The only way to battle against the industry of lies is to create the industry of truth – says Nenad Pejic, former vice-president of Radio Slobodna Europa (Free Europe) in the interview.
Interview with Gordana Vilovic, Vice-dean, Political Science University of Zagreb
Fake news is nothing new, it has always existed, but in the past there were no social media which enabled the proliferation of it on such a large scale – says Gordana Vilovic, Vice dean at the Faculty of Political sciences of Zagreb University.
I think the biggest challenge overall is that we have to fight very hard to return to the basis of journalism. Journalists these days are fighting with social networks or citizen journalism – which is a new concept that is hopefully going to trail away because it is not journalism. At the same time, journalists are often criticised today for not being professional, being biased, being politically affiliated with different political options. – says Leila Bicakcic, Executive Director of the Centre for Investigative Reporting.