Kaip apibūdintumėte jūsų organizacijos misiją ir kompetenciją žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kritinio mąstymo, faktų tikrinimo ir kovos su dezinformacija srityse?

Pilietinio atsparumo inciatyvos veiklos tikslas – didinti Lietuvos ir kitų regiono šalių visuomenės atsparumą, pasitelkiant įtraukiojo švietimo priemones. Organizacija siekia didinti atsparumą saugumo, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, dezinformacijos, pilietinės ir plačiąsias mases apimančios veiklos srityse, sudarydama pilietinėms visuomenėms sąlygas pačioms įsitraukti į šviečiamąją veiklą. PAI siekia paskatinti žmones kritiškai mąstyti ir išmaniau naudoti žiniasklaidos priemones. Mūsų šūkis „Identifikuoti, tarpininkauti, paskatinti!“ apibrėžia švietėjiškus metodus, kuriuos PAI stengiasi taikyti regione.

Kokie yra pagrindiniai jūsų organizacijos sukurti šaltiniai, kuriais norėtumėte pasidalyti?

Neseniai išleidome mokomąjį vaizdo įrašą ir keletą šviečiamojo pobūdžio lankstinukų:

Kokie, jūsų manymu, yra trys pagrindiniai iššūkiai kovojant su dezinformacija jūsų šalyje?

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais šiandien susiduriame – kaip pasipriešinti dezinformacijai internete, ją pastebėti ir jos neskleisti. Tačiau dezinformacija nebūtinai reiškia melagingą ar neteisingą informaciją. Siekiant suklaidinti skaitytojus, dažnai pasitelkiamos tokios praktikos, kaip pusiau tiesos skleidimas, faktų ir prasimanymų painiojimas, pakartotinis turinio naudojimas išėmus jį iš konteksto. Laimė, žiniasklaidos priemonių ir informacijos naudojimo raštingumas suteikia žmogui įrankius, kurie padeda rasti atsakymus. Deja, dezinformacinė veikla Lietuvoje labai gaji. Prieš penkerius metus dezinformacijos srautas naujienų portaluose smarkiai išaugo. Tai ir paskatino pradėti su tuo kovoti.

 

Ar galite įvardyti tris sprendimus, kuriuos įgyvendinote ar norėtumėte rekomenduoti kovojant su dezinformacija, stiprinant kritinį bendruomenės mąstymą ir kuriant visuomenės atsparumą dezinformacijai?

Kovoje su dezinformacija Pilietinio atsparumo inciatyva didžiausią dėmesį skiria švietimui. Viena iš sėkmingiausių mūsų išvystytų švietimo priemonių – nedideli ekspertų susitikimai su visuomene regionuose. PAI siunčia įvairius ekspertus, politologus ir aktyvistus į susitikimus su mažesnių Lietuvos miestų gyventojais kalbėtis apie iššūkius, kurie susiję su dezinformacija. Įsitikinome, kad šis metodas labai veiksmingas. Jis sulaukė daug teigiamų atsiliepimų. Be to, PAI išleido tiek spausdintiniu, tiek elektroniniu formatu prieinamų šviečiamųjų leidinių su trumpais, suprantamai parašytais straipsniais, kuriuose pateikiamos ekspertų nuomonės.

Kokie yra trys esminiai įvykiai ar datos, kurie šiemet paskatino su dezinformacija susijusią veiklą?

  • COVID-19 pandemija ir vakcinacija
  • NATO karinės pratybos Europoje ir Baltijos šalyse
  • Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, vykę 2020 m. spalio 11 ir 25 d. 

Kokie trys įvykiai ar datos, jūsų nuomone, paskatins su dezinformacija susijusią veiklą 2020–2021 metais?

  • Būsimos didelio masto NATO pratybos Europoje ir Baltijos šalyse 
  • Masinė vakcinacija nuo COVID-19
  • Galimas „NORD Stream II“ projekto nutraukimas

Kokius paplitusius dezinformacinius pasakojimus pastebėjote žiniasklaidoje šiais metais?

Šių metų pagrindiniai naratyvai neabejotinai sukosi apie koronavirusą. Pagrindinės mūsų stebėtų naratyvų grupės apima konspiracijos teorijas apie tariamą viruso sukūrimą, apie tai, kaip jis dirbtinai skleidžiamas Lietuvos visuomenėje, kokie pavojingai skiepai ir kaip COVID-19 kartu su 5G bokštų įrengimu yra didesnio visuomenės valdymo plano dalis. Šie naratyvai yra itin pavojingi ir keliantys daug problemų, nes jie plinta giliai visuomenėje ir skatina žmones aktyviai priešintis virusui, kurį, jų nuomone, sukūrė žmogus.

Ar naudojate kokius nors faktų tikrinimo įrankius? Jei taip, prašome juos apibūdinti arba pasidalyti nuorodomis.

„DFRLab“ smarkiai kliaunasi vietos dezinformacijos ekspertais ir atvirojo šaltinio įrankiais, kurie visiems prieinami internete.

 Keletas tokių įrankių pavyzdžių: atvirkštinės vaizdų paieškos įrankiai „RevEye“, „InVid Video“ vaizdo įrašų patikros platforma, „FotoForensics“, „Botometer“ ir kt. 

https://chrome.google.com/webstore/detail/reveye-reverse-image-sear/keaaclcjhehbbapnphnmpiklalfhelgf?hl=en

https://chrome.google.com/webstore/detail/fake-news-debunker-by-inv/mhccpoafgdgbhnjfhkcmgknndkeenfhe?hl=en

http://fotoforensics.com/

https://botometer.osome.iu.edu/

Gal galėtumėte papasakoti apie kokius nors su dezinformacija susijusius atvejus, apie kuriuos sužinojote (pastebėjote) ar kuriuos iškėlėte į viešumą?

PAI ekspertai sutinka, kad pastarojo meto su skiepais nuo COVID-19 susijusi klaidinimo ir dezinformacijos veikla yra pavojingiausia ir kad apie ją verta kalbėti. PAI pastebėjo dezinformaciją apie tariamą karinės policijos panaudojimą priverstiniam skiepijimui, apie skiepytis atsisakančius gydytojus, apie sunkius vakcinos šalutinius poveikius. Šios melagienos buvo paneigtos, tačiau vis dar sklinda privačiose „Facebook“ grupėse.

Kurie žinomi jūsų šalies ar ES veikėjai, jūsų nuomone, šiandien atlieka didelį vaidmenį žiniasklaidos priemonių raštingumo srityje ir kodėl?

Du pagrindiniai su dezinformacija Lietuvoje aktyviai kovojantys veikėjai – Lietuvos „elfai“ ir „Debunk.eu“. Šios dvi organizacijos dažnai dirba drauge ir išmano ne tik tai, kaip aptikti dezinformaciją, bet ir kaip aktyviai priešintis jai internete.

Gal norėtumėte dar ką nors pasakyti šiame interviu?

Pilietinio atsparumo iniciatyva linki 2021-aisiais metais išlikti atspariems!

TOMAS KAZULENAS
Pilietinio atsparumo iniciatyvos direktorius ir bendrasteigėjas
Iniciatyvus, dėmesingas, kūrybingas

JUDITA AKROMIENE

Meniu