Kaip apibūdintumėte savo organizacijos misiją ir kompetenciją medijų raštingumo, kritinio mąstymo, faktų tikrinimo bei kovos su dezinformacija srityje?

Elektroninių medijų agentūra (anglų k. Agency for Electronic Media (AEM))  yra svarbiausia medijų raštingumo institucija Kroatijoje, bene daugiausia prisidedanti prie šios šalies medijų raštingumo skatinimo bei vystymo. Agentūros misija yra kelti medijų raštingumą, skatinti medijų raštingumo projektus, suburti šios srities dalyvius ir suteikti piliečiams kritinio mąstymo įgūdžių bei skatinti juos aktyviai dalyvauti socialiniuose ir demokratiniuose procesuose.

 

Agentūra yra sukaupusi ekspertinės patirties ir kompetencijų kuriant, vystant ir organizuojant medijų  raštingumo projektus, kuriuos įgyvendina bendradarbiaudama su UNICEF biuru Kroatijoje. Mes tikime, kad piliečių medijų raštingumo ugdymas yra pagrindinė priemonė kovojant su dezinformacija. Šiuo principu ir vadovaujamės savo veikloje.

 

Agentūra aktyviai dalyvauja Europos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų (ERGA) reguliuotojų grupės darbe, taip pat ir kovoje su dezinformacija. Agentūra prižiūrėjo ES kovos su dezinformacija praktikos kodekso įgyvendinimą. Tai savireguliacijos aktas, kurį yra pasirašiusios didžiausios skaitmeninės platformos, tokių kaip „Facebook“ ar „Google“. Agentūra dalyvavo atliekant išsamią kodekso taikymo analizę ir nustatė daugybę trūkumų, tokiu būdu pagrįsdama pasiūlymą pereiti nuo šiuo metu galiojančio savireguliavimo prie bendro reguliavimo modelio.

Kokie yra pagrindiniai jūsų organizacijos sukurti ištekliai, kuriais jūs norėtumėte pasidalinti? (pvz.: ataskaitos, analizės, tekstai, mokomoji medžiaga, vaizdo įrašai, internetiniai seminarai ... Prašytume pasidalyti nuorodomis.)

Elektroninių  medijų agentūra valdo ir finansuoja interneto portalą www.medijskapismenost.hr, kuris buvo sukurtas bendradarbiaujant su UNICEF biuru Kroatijoje. Per pastaruosius ketverius metus portalas tapo pagrindine Kroatijos nacionaline  medijų raštingumo platforma informacijai, švietimui ir suinteresuotųjų šalių susitikimams. Portalas skirtas informuoti apie medijų raštingumą ir švietimą žiniasklaidos srityje. Pagrindinės tikslinės grupės yra tėvai, mokytojai ir pedagogai, t.y. visi tie, kurie dalyvauja ugdymo procese. Portalo tikslas – vienoje vietoje pateikti išsamią patikimos ir naudingos informacijos apžvalgą apie medijų raštingumą ir žiniasklaidą bei jų galimą poveikį vaikų ir jaunimo raidai.

Portale pateikiama informacija apie įvairių tipų žiniasklaidos priemonių ir žanrų poveikį vaikams, nagrinėjamos tokios temos kaip interneto saugumas, klaidinanti informacija, žiniasklaidos smurtas, stereotipai, žiniasklaidos poveikis vaiko raidai, taip pat teikiami patarimai tėvams kaip elgtis konkrečiose kasdienio gyvenimo situacijose. Kita svarbi portalo veiklos sritis – moksliniai, politiniai straipsniai apie medijų raštingumą. Pastaruoju metu portalas pradėjo publikuoti daugiau medžiagų apie kritinį mąstymą ir kovą su dezinformacija, aktyviai seka Europos institucijų darbą ir ta tema publikuoja išsamesnio turinio.

Nuo pat pradžių interneto portalo partneriai buvo Kroatijos kino sąjunga, Kroatijos audiovizualinis centras, Politikos mokslų fakultetas ir Dramos meno akademija. 2019 m. birželio mėn. prie partnerystės prisijungė dar 6 aukštojo mokslo įstaigos.

Svarbus projektas taip pat yra Medijų raštingumo dienos, kurias kartu su UNICEF pradėjome rengti 2018 m. Tai tapo platforma, kurioje renkasi ir bendradarbiauja socialiai atsakingi subjektai, skatinantys ir organizuotys tvarius projektus, ugdantys visuomenės supratimą apie medijų raštingumo svarbą, suteikiantys piliečiams medijų raštingumo įgūdžių, remiantys pedagogus bei mokytojus rengiant mokomąją medžiagą, skirtą žiniasklaidos švietimui. Medijų raštingumo dienas sudaro trys pagrindiniai elementai:

– renginiai (paskaitos, seminarai, diskusijos ir kt.);

– vienos dienos seminarai žiniasklaidos studentams;

– mokomosios medžiagos rengimas ir platinimas.

Tuo pat metu portalas  www.medijskapismenost.hr yra pagrindinis renginio komunikacijos kanalas, kuriame skelbiami visi su juo susiję tekstai ir, svarbiausia, mokomoji medžiaga bei paskaitos, sukurtos kaip Medijų raštingumo dienų dalis.

Vykdydama šiuos projektus, agentūra kuria ir skelbia mokomąją medžiagą, susijusią su medijų raštingumu ir gyvenimu skaitmeninės žiniasklaidos erdvėje, kurią galima atsisiųsti iš portalo. Nuo 2018 m. balandžio mėn. paskelbta 20 mokomųjų medžiagų, kurios buvo atsisiųstos daugiau nei 220 000 kartų. https://www.medijskapismenost.hr/obrazovni-materijali-za-preuzimanje/

2020 m. dėl koronaviruso pandemijos daugiausia dėmesio skyrėme vaizdo paskaitoms, iš kurių mokytojai ir studentai galėjo pasisemti medijų raštingumo įgūdžių. Taip pat publikavome keletą pamokų apie dezinformacijos problemą. https://www.medijskapismenost.hr/video-lekcije-medijske-pismenosti/

Reikšmingas mūsų veiklos segmentas yra metinio fondo administravimas – Elektroninių medijų agentūra kasmet skelbia konkursą medijų raštingumo projektams finansuoti. Šis konkursas buvo pradėtas skelbti 2015 m., o 2020 m. jo fondas sudarė 400 000 HRK.

Kurie, jūsų nuomone, yra trys didžiausi iššūkiai, susiję su kova su dezinformacija jūsų šalyje?

  • Kovojant su klaidinga informacija, nėra svarbi vietos specifika. Tai yra pasaulinė problema, kurią paaštrino technologinė ir skaitmeninė pažanga, visiškai pakeitusi mūsų bendravimo būdą ir netgi socialinius santykius. Naujosios žiniasklaidos ekosistemoje žmones užgriūna informacijos lavina, tokioje gausoje jiems gali būti sunku suprasti naujienas ir atsirinkti tikslią informaciją bei patikimus šaltinius. Didžiausia problema yra pačios skaitmeninės platformos, kurios nėra atsakingos už savo skelbiamą turinį – jos netikrina ir nešalina jose publikuotos klaidinančios informacijos.Dėl neskaidraus jų veikimo ir neskaidraus algoritmų taikymo dezinformacijos problema tik gilėja. Todėl didžiausias iššūkis yra parengti teisinę bazę Europos Sąjungos lygmeniu, kuri privers skaitmenines platformas prisiimti atsakomybę ir patikrinti skelbiamą turinį. Tai užtikrintų bent tam tikrą reguliavimo mechanizmą šioje srityje.

     

Išvardinkite tris sprendimus, kuriuos įgyvendinote, ar pasidalinkite įžvalgomis, galinčiomis praversti kitiems kovojant su dezinformacija, stiprinant visuomenės kritinio mąstymo įgūdžius ir ugdant piliečių atsparumą dezinformacijai.

  • Tokių krizių, kaip koronaviruso pandemija, metu išryškėja būtinybė suformuoti sisteminį požiūrį į tai, kaip kelti medijų raštingumą, formuoti ir įgyvendinti nacionalinę medijų raštingumo politiką, užtikrinti projektų finansavimą bei kurti platformas burtis ir bendradarbiauti skirtingiems su šia sritimi susijusiems socialiniams subjektams.
  • Šioje veikloje itin svarbu plėtoti ir įgyvendinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi modelius, tinkamus visoms kartoms, ne vien vaikams ir jaunimui. Prieigą ir galimybę naudotis ugdymo priemonėmis, medžiaga, programomis, skirtomis kelti medijų raštingumą ir ypač – ugdant kritinį mąstymą – turi turėti visų kartų atstovai.
  • Nuo klaidinančios informacijos ir įvairaus plauko manipuliacijų piliečius apsaugoti galime tik ugdydami medijų raštingumą ir skatindami kokybišką žurnalistiką. Tam būtina pasitelkti ilgalaikes priemones. Taip pat labai svarbu, kad bendradarbiautų internetinės platformos, ekspertai ir kompetentingos institucijos (tiek nacionalinės, tiek ES), būtų užtikrintas nepriklausomas faktų patikros procesas, siekiant užkardyti dezinformacijos kampanijų sklaidą internete, tuo pat metu užtikrinant žodžio laisvę.  

Kokie trys pastarųjų metų įvykiai, jūsų manymu, paskatino dezinformacinės veiklos apraiškas?

  • Dezinformacijos suaktyvėjimą visų pirma lėmė technologijų pažanga ir medijų bei komunikacinių platformų plėtra. Klaidinančios informacijos sklaida pasiekė dar neregėtą mastą. Du įvykiai, sakyčiau, išryškino socialinių tinklų ir naujųjų skaitmeninių medijų, kurioms netaikomas joks teisinis reguliavimas, keliamus pavojus ir galimybes. Tai 2016-ųjų JAV rinkimai ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES kampanija (Brexit).

Kokie įvykiai, jūsų nuomone, gali suaktyvinti dezinformacinę veiklą artimiausiu metu, 2021-aisiais?

  • Nesiimčiau prognozuoti, visgi dezinformacijos kampanijos ypač suaktyvėja rinkimų metu. Manau, tebekels pavojų ir su koronavirusu susijusios dezinformacijos kampanijos – informacijos šia tema stygius, visuomenėje vyraujanti baimė atveria kelius skleisti sąmokslo teorijas ir klaidinančią informaciją.

Kokie dezinformacijos naratyvai vyrauja pastaruoju metu?

Vyraujantys naratyvai buvo susiję su koronaviruso pandemija – tai koronaviruso kilmė ir sklaida, COVID-19 infekcijos gydymas, t.y. vakcinavimas, taip pat klaidinanti informacija apie 5G tinklą. Su tuo susijęs piliečių pasitikėjimo tradicine žiniasklaida ir institucjomis smukimas, o tai savo ruožtu didina imlumą klaidinančiai informacijai.

Ar ėmėtės taikyti faktų patikros priemones? Jei taip, kokias?

Anksčiau, dirbdamas žurnalistu, visuomet tikrindavau informaciją klasikiniu metodu (kas autorius, kur ir kada tai publikuota, kokiai auditorijai skirta, ką ši informacija paveikia ar kam daro žalą). Dabar tai vadinama faktų patikra. Kai kurių temų atveju, tiesa, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip  faktų tikrintojai tą informaciją pateikia.

Ar galėtumėte išskirti dezinformacijos atvejus, kuriuos aptikote/ atskleidėte / demaskavote?

Nėra tekę aptikti klaidinančios informacijos, kuri nebūtų buvusi pasiekiama platesniam žmonių ratui.

Kas, jūsų manymu, yra pajėgiausi veikėjai mūsų aptariamoje srityje – tiek jūsų šalyje, tiek ES? Kas šiandien vaidina svarbiausią vaidmenį medijų raštingumo srityje ir kodėl?

Ugdant medijų raštingumą Kroatijoje svarbiausią vaidmenį vaidina, be abejo, Elektroninių medijų agentūra ir jos partnerė UNICEF, manau, į tai jau atsakiau. Svarbūs yra ne patys projektai, bet faktas, kad Agentūra, bendradarbiaudama su UNICEF, medijų raštingumą iškėlė į socialinę darbotvarkę, užtikrino visuomenės ir institucijų įsitraukimą, projektų finansavimą.

Kroatijoje pilietinės visuomenės organizacijos vaidina itin svarbų vaidmenį keliant medijų raštingumą. Kai kurios įgyvendina reikšmingus projektus ir programas, pavyzdžiui, Komunikacijos ir medijų kultūros bendrija vykdo programą „Medijų vaikai“, Dingusių ir išnaudojamų vaikų centras koordinuoja „Saugesnio interneto centro“ projektą. Ypač aktyvios yra kinematografijos ir audiovizualinių menų organizacijos – Kroatijos kino kūrėjų asociacija (pvz., Dr. Ante Peterlić’o projektas „Medijų kultūros mokykla“), Vaikų teisių festivalio organizuojamas „Generatorius“, „Vaikai sutinka meną“ ir jų „Septintojo kontinento“ programa, „Šešėlio skleidėjai“ (Bacači sjenki) ir jų projektas „Frooom“, taip pat asociacija „Dokkika“. Tad aktyviai įsitraukdamos ir savanoriaudamos pilietinės organizacijos nuolat kuria galimybes piliečiams lavėti neformalių medijų srityje, taip kompensuodamos sisteminių, institucinių priemonių stoką. Būtent jas ir reiktų laikyti svarbiausiomis Kroatijos veikėjomis medijų raštingumo srityje.

Europos Sąjungos lygiu svarbiausia veikėja yra Europos Komisija, t.y. šią sritį kuruojantys jos direktoratai ir agentūros, turinčios formuoti politiką, skatinti ir įgyvendinti projektus ir, svarbiausia, sukurti mechanizmą sisteminei medijų raštingumo plėtrai ir atnaujinamam medijų raštingumo projektų finansavimui. Tuo pat metu svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai panaudojamos ES fondų „Kūrybiška Europa“ ir „Horizontas 2020” lėšos, apibrėžiant aiškius jų paskirstymo ir procesų vertinimo kriterijus.

ROBERT TOMLJENOVIĆ
Elektroninių medijų tarybos viceprezidentas, Elektroninių medijų agentūros direktoriaus pavaduotojas
Atsakingas, atkaklus, konstruktyvus

Meniu