Koks Jūsų vaidmuo Jūsų vadovaujamoje organizacijoje?

Esu dėstytoja ir tyrėja. Manau, kad Vilniaus universiteto ir mano misija yra ne tik teikti studentams žinias ir įgūdžius, bet ir plėsti jų pasaulio suvokimą, pabrėžiant kritinio mąstymo svarbą.   

Kaip apibūdintumėte savo organizacijos misiją ir kompetenciją žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kritinio mąstymo, faktų tikrinimo ir kovos su dezinformacija srityse?

Mes, kaip universitetas, privalome prisidėti ugdant žiniasklaidos srityje dirbančių asmenų, potencialių nuomonės formuotojų ir ekspertų bei profesionalų, į kuriuos prireikus kreipiamės pagalbos, t. y., informacijos ir komunikacijos specialistų, kompetencijas.

Kokie yra pagrindiniai jūsų organizacijos sukurti šaltiniai, kuriais norėtumėte pasidalyti?

Atlieku žiniasklaidos sociologijos ir politinės komunikacijos tyrimus. Šios sritys yra glaudžiai susijusios su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu, žiniasklaidos veiklos analize, žiniasklaidos valdymu, žiniasklaidos vaidmeniu politiniuose ir viešuosiuose diskursuose.

Kokie, Jūsų manymu, yra trys pagrindiniai iššūkiai kovojant su dezinformacija jūsų šalyje?

  • Dėl dirbtinio intelekto ir kitų technologinių pasiekimų kyla būtinybė peržiūrėti faktų tikrinimo ir demaskavimo veiklą.
  • Naratyvų ir metodų, kuriuos naudoja demaskuojantieji piktybinio naratyvo formuojamą viešąjį diskursą, koregavimas.
  • Amžiaus grupės ir jų sąveika su piktybiniais naratyvais bei požiūris į dezinformaciją.  

Ar galite įvardyti tris sprendimus, kuriuos įgyvendinote ar norėtumėte rekomenduoti kovojant su dezinformacija, stiprinant kritinį bendruomenės mąstymą ir kuriant visuomenės atsparumą dezinformacijai?

  • Švietimo programos (ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo), kuriose žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ir kritinio mąstymo kompetencijos būtų dėstomos ne kaip atskiri dalykai, o integruojamos į kitus dalykus.
  • Jaunimo įtraukimas į aktyvią pilietinę veiklą, nes jaunimas aktyviai naudojasi socialinių tinklų platformomis ir neturi istorinės karo ar ginkluotų konfliktų situacijų atminties, todėl yra mažiau imlus piktybiniams naratyvams.
  • Komunikacijos politika, skleidžianti ES ir šalies naratyvą įvairiomis komunikacijos priemonėmis (pagrindinės žiniasklaidos priemonės, kūrybinės industrijos ir kt.).

Kokie yra trys esminiai įvykiai ar datos, kurie šiemet paskatino su dezinformacija susijusią veiklą?

Šie metai ypatingi – pandeminė situacija turėjo įtakos kelių užsienio veikėjų dezinformacinei veiklai.

Kokie trys įvykiai ar datos, Jūsų nuomone, paskatins su dezinformacija susijusią veiklą 2020–2021 metais?

Tradiciškai tai galėtų būti gegužės 9 d. ir pirmasis gegužės savaitgalis.

Kokius paplitusius dezinformacinius pasakojimus pastebėjote žiniasklaidoje šiais metais?

Pagrindiniai naratyvai nepakito. Tai žlunganti valstybė ir prastas valdymas.

Gal papasakotumėte apie kokius nors su dezinformacija susijusius atvejus, apie kuriuos sužinojote, kuriuos pastebėjote ar iškėlėte į viešumą?

Pastarieji atvejai susiję su Navalno situacijos interpretavimu.

Kurie, Jūsų nuomone, žinomi jūsų šalies ar ES veikėjai šiandien atlieka didelį vaidmenį žiniasklaidos priemonių raštingumo srityje ir kodėl?

Universitetai, jaunimo nevyriausybinės organizacijos ir „elfai“.

 

Interviu vyko 2021 metų vasarį.

RENATA MATKEVICIENE
Vilniaus universiteto (Lietuva) docentė
Atvira, kritiška, atsakinga

JUDITA AKROMIENE

Meniu