Koks Jūsų vaidmuo Jūsų vadovaujamoje organizacijoje?

Mano akademiniai interesai – žiniasklaidos ir jos vaidmens politiniuose procesuose moksliniai tyrimai ir analizė, o ypatingą dėmesį skiriu informacinio karo problemoms, propagandai ir dezinformacijai. Dėstau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) Lietuvoje. Jame vykdomos išsamios žiniasklaidos ir saugumo studijų programos.

Kokie yra pagrindiniai jūsų organizacijos sukurti šaltiniai, kuriais norėtumėte pasidalyti?

TSPMI atlieka akademinius mokslinius tyrimus, susijusius su žiniasklaidos studijomis ir geopolitiniais bei saugos iššūkiais Baltijos regione. Džiaugiuosi galėdamas pasidalyti naujausiais leidiniais ir straipsniais bei viešomis internetinėmis paskaitomis. Viską rasite nuorodoje : https://www.tspmi.vu.lt/en/publications/  

Kokie, Jūsų manymu, yra trys pagrindiniai iššūkiai kovojant su dezinformacija jūsų šalyje?

Mano manymu, šie klausimai ir toliau kels didelių iššūkių regiono ir visos Europos saugumui:  

  • besitęsiančios dezinformacijos kampanijos, nukreiptos prieš NATO priešakinių pajėgų bataliono kovines grupes;  
  • į Baltarusiją orientuotos dezinformacijos kampanijos, nukreiptos prieš Baltarusijos protesto judėjimą;
  • su COVID-19 susijusios dezinformacijos kampanijos.

Ar galite įvardyti tris sprendimus, kuriuos įgyvendinote ar norėtumėte rekomenduoti kovojant su dezinformacija, stiprinant kritinį bendruomenės mąstymą ir kuriant visuomenės atsparumą dezinformacijai?

Kalbant apie Lietuvos informacijos saugumą ir visuomenės atsparumą, būtina didinti informacijos apie Lietuvą prieinamumą tarptautiniu mastu. Tarptautinė bendruomenė pirmiausia turėtų sužinoti apie Lietuvos praktiką kovojant su piktybinėmis informacinėmis kampanijomis jas nustatant, užkertant joms kelią ir joms priešinantis. Antras žinotinas dalykas – regioninių ekspertų tinklų panaudojimas kovojant su įvairialype priešiška informacija (kibernetinėmis kampanijomis). Trečia, nuoseklios ir visapusiškos žiniasklaidos ir informacinio raštingumo (ŽIR) programos turėtų būti integruotos į Lietuvos švietimo programas jau pradinėje mokykloje.

Kokie yra trys esminiai įvykiai ar datos, kurie šiemet paskatino su dezinformacija susijusią veiklą?

Dezinformacijos kampanijų Lietuvoje laikas nesikeičia. Tradiciškai jos vyksta ir suintensyvėja Lietuvos kolektyvinei atminčiai svarbių švenčių ir atminimo dienų metu ar joms artėjant:

  • vasario 16 d. – valstybės atkūrimo 1918 m. arba mūsų nepriklausomybės diena;
  • kovo 11 d. – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena;
  • sausio 13 d.  1991 m. sausio 1113 d. įvykiai Lietuvoje, paskelbus Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą. Sovietų karinių veiksmų metu žuvo 14 civilių, 702 buvo sužeisti.

Dar viena dezinformacijos kampanija, kurį tęsis dar kurį laiką įvairi melaginga informacija, konspiracijos teorijos ir gandai apie COVID-19 pandemiją, skiepus ir pan.  

Kokie trys įvykiai ar datos, Jūsų nuomone, paskatins su dezinformacija susijusią veiklą 2020–2021 metais?

Be Lietuvos valstybingumui svarbių nacionalinių švenčių ir (arba) atminimo dienų, kurių metu sustiprėja dezinformacija, tikėtina, kad prieš Europą ir Vakarus nukreiptų dezinformacijos kampanijų pagausės ES pritaikius naujas sankcijas Kremliui po Navalno arešto ir įkalinimo.

Kokius paplitusius dezinformacinius pasakojimus pastebėjote žiniasklaidoje šiais metais?

Šiais metais toliau dominuos su COVID-19 pandemija susijęs piktybinis naratyvas. Išvysime daugybę pasakojimų, skirtų stiprinti įvairiausias konspiracijos teorijas, antiskiepininkų judėjimą ir krūvas melagienų, tiksliau – melus. Ir toliau bus gajūs įsisenėję piktybiniai naratyvai, nukreipti prieš NATO būrius Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Ar naudojate kokias nors faktų tikrinimo priemones? Jei taip, prašome jas apibūdinti arba pasidalyti nuorodomis.

Tyrimų tikslais dažniausiai naudoju vizualinio tikrinimo ir demaskavimo svetaines: „Bellingcat“, „Debunk.eu“, „EUvsDisinfo“ ir kt.

Gal papasakotumėte apie kokius nors su dezinformacija susijusius atvejus, apie kuriuos sužinojote, kuriuos pastebėjote ar iškėlėte į viešumą?

„Slaptų autorių“ įtakos kampanija, kurios metu nežinomi veikėjai, manipuliuodami svetainėmis ir klastodami turinį, propagavo Rusijos saugumo interesus atitinkančius naratyvus ir kurią atskleidė JAV kibernetinio saugumo bendrovė „Fireeye“.

https://www.fireeye.com/blog/threat-research/2020/07/ghostwriter-influence-campaign.html

Kurie, Jūsų nuomone, žinomi jūsų šalies ar ES veikėjai šiandien atlieka didelį vaidmenį žiniasklaidos priemonių raštingumo srityje ir kodėl?

Mano nuomone, tiek formalus, tiek neformalus kokybiškas išsilavinimas yra geriausias sprendimas stiprinant visuomenės kritinio mąstymo ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo įgūdžius.

Lietuvoje su dezinformacija ir melagienomis labai sėkmingai kovoja demaskavimo projektas „Debunk.eu“.

Interviu vyko 2021 metų vasarį.

NERIJUS MALIUKEVICIUS
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų                                                                                  Instituto (TSPMI) (Lietuva) dėstytojas
Tyrinėjimas, supratimas, dėstymas

JUDITA AKROMIENE

Meniu