Kaip apibūdintumėte jūsų organizacijos misiją ir kompetenciją žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kritinio mąstymo, faktų tikrinimo ir kovos su dezinformacija srityse?

Buvau stoties „Radio Slobodna Europa“, transliuojančios 26 kalbomis, viceprezidentas ir vyr. redaktorius. Kai transliuoji įvairiomis kabomis, negali visose šalyse kelti tos pačios užduoties. Turi pritaikyti savo programą šaliai, kurioje transliuoji. Tiesa, visuomet išlieka pagrindinė užduotis – teikti pagrindinę ir teisingą informaciją ir sudaryti klausytojams, skaitytojams ir žiūrovams galimybę patiems pasidaryti savo išvadas, remiantis tuo, ką jiems pateikei.

Kokie yra pagrindiniai jūsų organizacijos sukurti šaltiniai, kuriais norėtumėte pasidalyti?

Viskuo, ką daro „Radio Slobodna Europa“, stotis mielai dalijasi su kitais – savo svetaine https://www.slobodnaevropa.org/, duomenų bazėmis ar kitokio pobūdžio žiniomis.

Kokie, jūsų manymu, yra trys pagrindiniai iššūkiai kovojant su dezinformacija jūsų šalyje?

Žiniasklaidą beveik 100 % valdo pavieniai asmenys arba valstybė. Reta nepriklausoma žiniasklaida turi labai mažai įtakos. Manau, kad didžiausias iššūkis yra pagrindinės žiniasklaidos abejingumas skandalams, kuriuos atkapsto nepriklausoma žiniasklaida. Bus sunku kažką pakeisti.

Ar galite įvardyti tris sprendimus, kuriuos įgyvendinote ar norėtumėte rekomenduoti kovojant su dezinformacija, stiprinant kritinį bendruomenės mąstymą ir kuriant visuomenės atsparumą dezinformacijai?

Manau, kad melagienos yra ištisa pramonė. Pramonė, kuri samdo darbuotojus, turi savo darbo valandas, normas ir atlyginimus. Vienintelis būdas laimėti prieš melo pramonę yra sukurti tiesos pramonę. Man regis, reaguoti į melagingas žinias kartais yra gerai, kartais ne, tačiau, iš esmės, geriau to nedaryti. Pavyzdžiui, galite puikiausiai sureaguoti po valandos, tačiau per tą laiką melagienos jau bus pakankamai pasklidusios ir pridariusios žalos. Taigi, mano galva, reakcija yra tik viena iš būtinybių kovojant su melagingomis naujienomis. Antras pastebėjimas – Suomijos pavyzdys, kur kovą su dezinformacija buvo nuspręsta pradėti nuo, nepatikėsite, darželio: vaikai mokomi mąstyti kritiškai, viską tikrinti ir pan. Trumpai tariant, šito mūšio vien tik reaguodamas nelaimėsi. 

Kokie yra trys esminiai įvykiai ar datos, kurie šiemet paskatino su dezinformacija susijusią veiklą?

Pirma Amerikos rinkimai. Antra, žinoma, koronaviruso situacija, krizė ir visos nesąmonės, kurios šiuo metu vyksta. Anglijoje egzistuoja 30 000 sekėjų turinti  „Twitter“ paskyra, kurioje peršama mintis, kad pandemija prasidėjo žmonėms ėmus naudoti 5G technologiją. Tai dvi didelės temos, tačiau kiekvienoje šalyje yra savų. Tiesa, vienintelė nuolatinė propaganda tai propaganda, nukreipta prieš ES ir NATO paktą ir atkeliaujanti iš Rytų.

Kokie trys įvykiai ar datos, jūsų nuomone, paskatins su dezinformacija susijusią veiklą 2020–2021 metais?

Situacija JAV blogės ne tik prezidento rinkimų metu, bet ir po jų. Čia ir Balkanų regione greičiausiai pasirodys su Kroatijos ir Serbijos santykiais susijusių melagienų. Viena vertus, vykdoma taikos kampanija, kita vertus, yra žmonių, kurie su tuo nesutinka. 2021 metais tikriausiai bus daug kalbama apie ES rinkimus.

Kokius paplitusius dezinformacinius pasakojimus pastebėjote žiniasklaidoje šiais metais?

Nekalbant apie koronavirusą, analizavau (tiesa, ne šiais metais), kaip Rusijos radijo stotis „Sputnik“ sąmoningai siuntinėjo melagingą informaciją apie NATO ir ES.

Ar naudojate kokius nors faktų tikrinimo įrankius? Jei taip, prašome juos apibūdinti arba pasidalyti nuorodomis.

Mūsų regione egzistuoja išskirtinai tam skirtų svetainių, o pasaulyje jų dar daugiau. „FAKTOGRAF“ Kroatijoje, „ISTINOMER“ Belgrade, „ISTINOMER“ Sarajeve, iš Rusijos ateinančias melagienas demaskuojanti FAKENEWS.ORG Ukrainoje, „NEW YORK TIMES“ ir „WASHINGTON POST“  – galima rasti daugybę svetainių, kovojančių su šia problema. Jei reikia patikrinti nuotraukas, galite naudotis FORENSIC.COM.

Gal galėtumėte papasakoti apie kokius nors su dezinformacija susijusius atvejus, apie kuriuos sužinojote (pastebėjote) ar kuriuos iškėlėte į viešumą?

Papasakosiu apie vieną žinomą atvejį. Kadaise Serbijos televizija paskelbė, kad buvo areštuotas prezidentas Miloševičius tai skelbė oficiali televizija, oficialus kanalas, oficiali naujienų laida. Tačiau vėliau reporteriai išsiaiškino, kad jis nebuvo areštuotas, o sėdėjo namuose. Penkiasdešimt jo sekėjų susirinko jį palaikyti. Tiesa, kai valdžia pastebėjo, kiek mažai žmonių palaiko prezidentą, kitą dieną buvo nutarta jį suimti. Taigi, šios melagingos naujienos buvo paskleistos tikslingai: valstybė ir valstybinė televizija norėjo patikrinti, kiek palaikymo susilauktų Miloševičius, jei jį iš tiesų sulaikytų. Kai pamatė, kad palaikančiųjų labai nedaug, jį suėmė.

Gal norėtumėte dar ką nors pasakyti šiame interviu?

Būkite kantrūs ir nardykite giliai.

NENAD PEJIC
Buvęs „Radio Slobodna Europa“
(„Laisvosios Europos radijas“) viceprezidentas
Atkaklus, kūrybingas, kantrus

JUDITA AKROMIENE

Meniu