Koks jūsų vaidmuo jūsų vadovaujamoje organizacijoje?

Dirbu dviejose organizacijose: „Aljanse už Europą“, kurio viena steigėjų esu, ir „Europos fronte“. „Aljansą už Europą“ įkūrėme 2018 m., siekdami telkti pilietinę visuomenę pabrėžiant Europos Sąjungos svarbą ir veikti kartu. Supratome, kad populistams ir dezinformaciją platinantiems asmenims daug geriau sekasi skleisti savo žinutes, norėjome to ir savo pusėje. Pradėjome nuo „Vote4Friendship“ kampanijos, skatinančios žmones dalyvauti rinkimuose. Siekiame parodyti, kad su dezinformacija veiksmingiausia kovoti skleidžiant teigiamą komunikaciją. Vykstant Europos Parlamento rinkimams, šalia minėtos kampanijos, įkūrėme su dezinformacija kovojančių organizacijų tinklą. Dirbome su pilietine visuomene ir vyriausybės administracija, nuolat palaikėme ryšius su Europos Komisija. 2015 m. prezidento ir parlamento rinkimų metu pastebėjome, kad dezinformacija stipriai paveikė socialines nuostatas, todėl nusprendėme imtis šio iššūkio. Turėjome mūsų kartu su kitomis organizacijomis sukurtą tinklą, be to, taip pat pradėjome kurti interneto stebėjimo įrankius.

Kaip apibūdintumėte savo organizacijos misiją ir kompetenciją žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kritinio mąstymo, faktų tikrinimo ir kovos su dezinformacija srityse?

Mūsų misija – parodyti, kad esame stipresni būdami kartu ir veikdami išvien. Ir kalbu apie visas jėgas – ne tik pilietinę visuomenę, bet ir visus žmonėms, kuriems svarbi demokratija, laisvė ir europinės vertybės. Mūsų misija pirmiausiai yra palaikyti Europos Sąjungą, bet taip pat žvelgiame globaliai ir stebime, kas vyksta pasaulyje. Siekiame vienyti pilietinę visuomenę ir suteikti jai įrankius, parodydami, kad drauge galime daugiau. Taip pat tikime, kad viena organizacija negali apimti visko ir kad turėtume bendradarbiauti. Kiekvieno pajėgumai ir kompetencijos skirtingos.

„Europos frontas“ – tai Europos Sąjungai norinčių dirbti organizacijų koalicija. Atlikome tyrimą apie Lenkijos žmonių požiūrį į Europos Sąjungą, kuriam 2018 m. itin didelę įtaką turėjo pabėgėliai ir migrantai iš Ukrainos. Dabar matome, kad požiūrį koreguoja ir pandemija. Pagrindiniu „Europos fronto“ projektu tapo „Klaviatūros kariai“ („Keyboard Warriors“), kovojantis su dezinformacija internete.

Kokie yra pagrindiniai jūsų organizacijos sukurti šaltiniai, kuriais norėtumėte pasidalyti? (Pavyzdžiui, ataskaitos, analizės, scenarijai, edukacinė medžiaga, vaizdo įrašai, internetiniai seminarai ir pan. Pasidalykite nuorodomis.)

Pagrindinis mūsų vystomas įrankis – Socialinės žiniasklaidos žvalgybos skyrius (SMIU) https://www.alliance4europe.eu/2019/03/09/smiu/.SMIU – tai internetui stebėti skirtas įrankis: tiek dezinformacijai, tiek neapykantos kalbai. Veikiame tokiose platformose kaip „Twitter“ ir „Facebook“. Visi mūsų naudojami įrankiai yra legalūs ir atitinka Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, o mums yra itin svarbu. Ne tik stebime, bet ir padedame įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms stiprinti savo interneto auditorijos pasiekiamumą. Taip pat mokome juos bendrauti su išoriniu pasauliu, nes komunikacija vis dar išlieka opi problema. Tikime, kad dezinformaciją galime įveikti pasitelkdami teigiamą komunikaciją. Kodėl dezinformacija sklinda? Ji plinta dideliu mastu, nes taikosi į žmonių emocijas ir perduoda paprastą žinutę. Norime, kad teigiama informacija būtų įsisavinama tokiu pačiu būdu. Be to, naudodami SMIU įrankį, kuriame ataskaitas, iš kurių naujausioje buvo nagrinėjamas „Black Lives Matter“ judėjimas. Taip pat turime su dezinformacija kovojančių organizacijų tinklą, apimantį Europos ir Amerikos administracijų atstovus bei visos Europos organizacijas ir bendroves, dalyvaujančias kovoje su dezinformacija ir stebėjimo veikloje. Šis tinklas veikia nuo Europos Parlamento rinkimų. Be to, vedame seminarus, internetinius seminarus ir dirbtuves, kurių metu mokome kritiškai mąstyti. Šiuo metu prašome lėšų platformai, kuri bus naudojama formuojant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kurti, nes norime savo žiniomis ir patirtimi dalytis su žmonėmis.

Vienas pagrindinių mano naudojamų įrankių yra kontaktas su žmonėmis, nes švietimas yra labai svarbus kalbant apie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir kritinį mąstymą. Internetinis dialogas, kurį Lenkijoje ir Europoje vedame su vidurinių mokyklų moksleiviais, universitetų studentais bei senjorais, yra nepaprastai svarbus ir aš tikiuosi, kad mūsų darbai netrukus vėl kelsis iš interneto į fizinę erdvę

Kokie, jūsų manymu, yra trys pagrindiniai iššūkiai kovojant su dezinformacija jūsų šalyje?

Vienas iš didžiausių mūsų iššūkių – veikti kartu ir pritaikyti žinutės prie jų auditorijos, gebėjimas bendrauti ir pasiekti žmones, o kad tai įvyktų, su žmonėmis reikia kalbėti visapusiškomis formomis ir suprantamai. Turime pripažinti, kad tai, kaip Lenkijos visuomenė priima žinutes pasikeitė, nors su šiuo iššūkiu susiduria visas pasaulis. Žmonės teikia pirmenybę paprastai informacijai, kuri dažniausiai yra vaizdinė, kartais vaizdo įrašo forma. Su išorine ir vidine dezinformacija kovojantys veikėjai puikiai išmano, kaip su ja tvarkytis. Matome, kas vyksta internete, kokius žodžius turime vartoti, kad būtume matomi. Žinome, kad mūsų žinutė turi būti paprasta ir aiški. Svarbu, kaip ji išsakoma, bet taip pat svarbu, kaip informacija vizualizuojama – ar tai paprasta nuotrauka, ar ne tik, kiek žodžių talpina socialiniams tinklams skirta grafika. Būtent to mokiname savo klientus ir pilietinę visuomenę, su kuriais dirbame per Socialinės žiniasklaidos žvalgybos skyrių.

Svarbiausia užduotis – žmones pasiekti pasitelkiant teigiamą informaciją ir suteikti jiems įrankius atsirinkti informaciją. Jei interneto vartotojas „Google“ įveda frazę „Koronoviruso nėra“, tada, be abejo, jis gaus atsakymą, kad pandemijos nėra. Turime užtikrinti, kad šie žmonės pripažintų faktą, jog koronavirusas egzistuoja ir tai atsispindėtų jų elgesyje. Kita problema susijusi su Lenkijos vyriausybės vykdoma „360“ kampanija, kuria manipuliuojama visuomenė. Vyriausybei labai puikiai sekasi bendrauti su lenkais ir keisti socialines pažiūras. Stebėjome tai 2015 m. pabėgėlių atžvilgiu, o dabar – kalbant apie LGBT temas. Žiūrovai žiūri „TVP“, iš ten juos pasieka tam tikra informacija, tada jie pamato plakatą panašia tema, išgirsta tą pačią mintį šeimoje ir jų požiūris pasikeičia, ypač nei nėra pakankamai apsišvietę. Žinių trūkumas – didžiulė problema. Žmonės yra atsparesni dezinformacijai, jei žino, kad toks reiškinys apskritai egzistuoja ir kad jie turi mąstyti kritiškai ir budriai reaguoti į informaciją, kuria juos bombarduoja internete, ypač jei jaučia, kad ji veikia juos emociškai. Būtent čia turėtų užsidegti geltona lemputė.

Be abejo, esame atsparesni dezinformacijai, jei išmanome dalyką, apie kurį kalbama, tačiau tai sudėtinga turint omenyje didžiulį informacijos srautą, su kuriuo nuolat susiduriame. Nėra lengva filtruoti ir sijoti duomenis. Svarbiausia – švietimas. Lenkijoje trūksta internetą reglamentuojančių teisės aktų, todėl plinta neapykanta ir dezinformacija. Tragiškas to pavyzdys – Gdansko mero Paweło Adamowicziaus nužudymas, kurį neabejotinai paskatino neapykantos kalba.

Ar galite įvardyti tris sprendimus, kuriuos įgyvendinote ar norėtumėte rekomenduoti kovojant su dezinformacija, stiprinant kritinį bendruomenės mąstymą ir kuriant visuomenės atsparumą dezinformacijai?

Stebėti internetą, tikrinti, ką sako opozicija, paprastinti komunikaciją. Kurti paprastas žinutes ir klausytis savo visuomenės, žinoti, ko ji nori ir ką galime pasiūlyti,, o tai bus įmanoma, jei turėsime viziją ir galėsime ją aiškiai ir visapusiškai perteikti. Šį vaidmenį turi atlikti socialinės organizacijos ir žiniasklaida. Deja, Europoje komunikacijos meną meistriškai yra įvaldžiusios populistinės partijos. Jos žino, kaip konstruoti savo žinutes ir skatinti bendravimą, pvz., „Lyga“ Italijoje ar „AfD“ („Alternatyva Vokietijai“) Vokietijoje. Internete sekame visuomenės susiskaldymo pavyzdžius:  didžiausias šiandienio pasaulio iššūkis – poliarizacija, kurią matome JAV, Brazilijoje ir Lenkijoje. Privalome kažkaip stabdyti šią tendenciją.

Kokie yra trys esminiai įvykiai ar datos, kurie šiemet paskatino su dezinformacija susijusią veiklą?

Pirmasis ir labiausiai matomas įvykis – COVID-19 pandemija ir pandemijos plitimas. Baimė ir emocijos – dezinformacijos sąjungininkės. Žmonės bijo viruso. Jie sugeria informaciją, o kartu ir visas susijusias konspiracijos teorijas. Tai buvo akivaizdu Italijoje, kur dalis gyventojų tikėjo, kad dėl karantino ir jo ribojimų kalta Europos Sąjungos. Paprastai kai ko nors bijome, reaguojame trimis būdais: pabėgdami, puldami į konfrontaciją arba sustingdami. Bendrai paėmus, pandemija išryškino visas konspiracijos teorijas, įskaitant antiskiepininkų judėjimą ir pan. Bėda ta, kad kiekviena konspiracijos teorija turi savo „ekspertus“, kuriais tiki jų šalininkai ir pasekėjai. Kalbant apie interneto reguliavimą, kyla klausimai, kas tai turėtų daryti ir kaip atrodytų tinkamas reguliavimas.

Jei šnekėtume apie įvykius užsienyje, neabejotinai reikėtų paminėti „Black Lives Matter“ judėjimą JAV. Jį visą lydėjo daugybė dezinformacijos ir išpuolių. Minėtina ir prieš JAV prezidento rinkimus vykusi rinkimų kampanija, taip pat turėjusi įtakos visam pasauliui. Lenkijoje dezinformacinė veikla irgi suintensyvėjo prezidento rinkimų metu. Dar vienas punktas – LGBT klausimai, kuriuos supa daugybė dezinformacijos ir neapykantos kalbos, bei elgesio pokyčių formavimas.

Kokie trys įvykiai ar datos, jūsų nuomone, paskatins su dezinformacija susijusią veiklą 2020–2021 metais?

Dar kartą turiu paminėti JAV prezidento rinkimus ir COVID-19 skiepų klausimą. Čia taikydamos dezinformacijos priemones galės pasireikšti tiek Rusija, tiek Kinija. Noriu bendrai pastebėti: kodėl Rusija taip galingai žengia į vakarų pasaulį? Nes siekia turėti galimybę lengviau destabilizuoti vakarų valstybes ir jų visuomenes ir jomis manipuliuoti. Kitu svarbiu įvykiu taps Vokietijos parlamento rinkimai, vyksiantys 2021 m. rudenį, šia tema neabejotinai bus daugybė dezinformacijos. Taip pat verta paminėti  Baltarusiją, nes Rusija bombarduoja Europą savo dezinformacija, siekdama šio vidinio konflikto metu pavienes šalis ar bendruomenes patraukti savo pusėn. Dar labai svarbus mūšis tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho. Pačioje Europos Sąjungoje dezinformaciją skatina jos klimato politika ir tai, kas vyksta klimato kaitos srityje.

Kokius paplitusius dezinformacinius pasakojimus pastebėjote žiniasklaidoje šiais metais?

COVID-19, antiskiepininkų judėjimai, pabėgėliai ir jau minėti LGBT klausimai bei klausimai, susiję su „Czajka“ nuotekų valymo įrenginiais. Kalbant apie Europos Sąjungą, reikia paminėti Lenkijos premjerą Morawieckį ir Lenkijos valdžios institucijas, kurios jau penkerius metus skleidžia daugybę neteisingų faktų, kaip antai teiginys, kad Lenkija yra viena iš daugiausiai į ES biudžetą sumokančių šalių, arba prezidento Dudos žodžiai apie „įsivaizduojamą bendriją“ (ES). Dar viena esminė problema yra tai, kad valdžios įstaigos ir politinės partijos daugiausia dėmesio skiria į kitus rinkimus nukreiptoms kampanijoms ir nepaiso poreikio šviesti visuomenę, o tada norisi klausti, kokioje šalyje gyvensime po 10 ar 20 metų.

Ar naudojate kokius nors faktų tikrinimo įrankius?

Mūsų pagrindinis įrankis, kurį jau minėjau, yra Socialinės žiniasklaidos žvalgybos skyrius (SMIU), leidžiantis mums realiuoju laiku pamatyti, kas aktyviausiai veikia internete, nustatyti raktinius žodžius, atpažinti robotus ir trolius. Jau keletą metų kuriama SMIU praktikoje veikia puikiai.

Kurie žinomi jūsų šalies ar ES veikėjai, jūsų nuomone, šiandien atlieka didelį vaidmenį žiniasklaidos priemonių raštingumo srityje ir kodėl?

Norėtume, kad pagrindinis veikėjas būtų Europos Sąjunga, ypač kalbant apie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo finansavimą. ES šioje srityje siūlo dotacijas, bet nemanau, kad jų pakanka. Vis dar daugybe metų atsiliekame nuo Rusijos dezinformacijos mastų. Jei kalbėtume apie mūsų šalies organizacijas, kovojančias su dezinformacija, mūsų aplinka yra pernelyg fragmentuota ir individualizuota, lyginant su dezinformaciją skleidžiančiomis organizacijomis. Turime ieškoti savyje, kas mus vienija, o ne skiria. Turime suprasti, kad efektyvesnis mūsų bendravimas ir bendradarbiavimas leis pasiekti geresnį matomumą ir veiksmingumą.

 

Interviu iš 2021 m. kovo.

MAIA MAZURKIEWICZ
„Aljanso už Europą“ bendrasteigėja
„Europos frontas“
Sąmoninga, rūpestinga, mąstanti strategiškai

JUDITA AKROMIENE

Meniu