Kaip apibūdintumėte jūsų organizacijos misiją ir kompetenciją žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kritinio mąstymo, faktų tikrinimo ir kovos su dezinformacija srityse?

Mano vadovaujamas tiriamosios žurnalistikos centras – tai žiniasklaidos agentūra, siekianti pateikti teisingą ir nešališką informaciją Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams bei visam regionui (nes kai kurios mūsų analizuojamos temos apima regioną). Taip stengiamės pateikti kuo daugiau faktinės informacijos, pagrįstos originaliais, neiškreiptais šaltiniais ir dokumentais bei faktais, atribotais nuo nuomonių ar diversijų. Tikimės ne tik pakelti situacijos supratimo lygį šalyje ir regione, bet ir šviesti mūsų skaitytojus apie tai, kokia informacija yra tikra, kaip ją rasti, kuo pasitikėti ir kodėl reikėtų pasitikėti vienu ar kitu šaltiniu. Priešinamės dezinformacijai iš esmės vien mokydami auditoriją, kad informaciją galima rasti patikimuose šaltiniuose, skatiname kovoti su dezinformacija labiau įsigilinant. Faktų tikrinimas tai nauja pasaulinė tendencija žiniasklaidos srityje, kone kiekviena rimta naujienų organizacija jį atlieka savo viduje savais ištekliais. Mūsų atveju tai yra paskutinis patikros etapas prieš paskelbiant straipsnį: žurnalistiniame tyrime nedalyvavęs nepriklausomas asmuo patikrina, ar visi jame pateikiami teiginiai, praėję pro ankstesnį redakcinį procesą ir parengti viešinti, yra pagrįsti dokumentais ir nėra neteisingai interpretuojami (tai ir yra svarbiausi kriterijai). Taigi, be faktų tikrinimo žiniasklaidos pranešimų kontekste neapsieinama rengiant bet kurį straipsnį, vaizdo įrašą ar kitą žiniasklaidos produktą. Tai yra neatsiejamas žiniasklaidos pranešimų kūrimo proceso elementas.

Kokie yra pagrindiniai jūsų organizacijos sukurti šaltiniai, kuriais norėtumėte pasidalyti?

Mūsų tiriamuosius straipsnius galite rasti https://www.cin.ba/en/. Kadangi veikiame, iš esmės, kaip žiniasklaidos agentūra, mūsų skelbiamus straipsnius perima šalies ar regiono žiniasklaidos organizacijos. Galiausiai jos nugula mūsų svetainėje, kur yra visam laikui archyvuojamos ir prieinamos vietos ir anglų kalbomis. Visi straipsniai, priklausomai nuo pobūdžio, papildomi daugialypės terpės turiniu – vaizdo įrašais, animacija, infografika, nuotraukomis ir kita medžiaga. Stengiamės parengti kaip įmanoma daugiau papildomų dokumentų, kad straipsnį geriau suprastų kuo platesnė auditorija. Taip pat stengiamės pritaikyti turinį skirtingoms socialinės žiniasklaidos platformoms, nes kiekviena iš  jų reikalauja skirtingų metodų. Nors mes, kaip tiriamosios žurnalistikos žurnalistai, neturime savo mokymo programų, prisidedame prie kitų organizacijų organizuojamų mokymų. Mūsų mokomąją medžiagą galite rasti mūsų svetainėje iš esmės, tai yra visos mūsų per 16 egzistavimo metų parengtos medžiagos rinkinys. Savo metų veiklą apibendriname ir metinėse ataskaitose. Mūsų kiekvienam tyrimui surinktų dokumentų ir oficialios informacijos kiekis milžiniškas, todėl norėdami, kad ši medžiaga praverstų kuo didesnei auditorijai, atskleidžiame savo duomenų bazes. Pasidalydami skaitmenine prieiga prie mūsų turimų dokumentų, padedame pareigūnams, kolegoms žurnalistams, tyrėjams ir kitiems suinteresuotiems asmenims toliau plėtoti tiriamąjį darbą. Šiuo metu Bosnijoje tai labai populiaru, nes duomenų žurnalistika Balkanuose, kitaip nei Europoje ir kitur pasaulyje, yra dar gana naujas dalykas. Stengiamės įkvėpti kitus pamėginti atrasti mūsų panaudotuose dokumentuose iš https://cri.lt/#publications kitą rakursą, kitokią arba papildomą istoriją.

Kokie, jūsų manymu, yra trys pagrindiniai iššūkiai kovojant su dezinformacija jūsų šalyje?

Manau, kad apskritai didžiausias iššūkis yra tai, kad turime labai stipriai kovoti už grįžimą prie žurnalistikos šaknų. Žurnalistai turės vėl pradėti laikytis profesinių standartų, kurie nepasikeitė. Šiais laikais jie kovoja su socialiniais tinklais ar piliečių žurnalistika pastaroji yra nauja koncepcija, kuri, tikiuosi, sunyks, nes tai nėra žurnalistika. Tuo pačiu žurnalistai šiandien dažnai kritikuojami, kad nėra profesionalūs, kad yra šališki, politiškai susieti su įvairiomis politinėmis jėgomis, o tai gerokai menkina jų poziciją. Taigi, iššūkis būtų grįžti prie pamatų, atgaivinti profesinius standartus ir prisitaikyti prie naujų laikų, nes nešališkos ir teisingos informacijos poreikis niekur nedingo. Kyla ir finansinių, profesinių, edukacinių iššūkių būtų galima vardyti ir vardyti, tačiau jie tokie patys, kaip ir kitose profesijose. Tiesiog turime nuolat mokytis ir prisitaikyti prie visuomenei tenkančių iššūkių.

Ar galite įvardyti tris sprendimus, kuriuos įgyvendinote ar norėtumėte rekomenduoti kovojant su dezinformacija, stiprinant kritinį bendruomenės mąstymą ir kuriant visuomenės atsparumą dezinformacijai?

Žurnalistams reikia pradėti bendradarbiauti su kolegomis iš likusio pasaulio. Yra puikių sprendimų, ir globaliame pasaulyje juos pasiekti internetu lengviau nei bet kada anksčiau. Tad pirmiausia paminėsiu žurnalistų tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, žiniomis, sprendimais, idėjomis, kaip surasti istoriją, kokių žingsnių imtis norint ištyrinėti vieną ar kitą temą. Kita vertus, mes, kaip piliečiai, privalome suvokti, kad ne visi šaltiniai skelbia tiesą bei aktyviau atsirinkti šaltinius informacijos sraute. Tai leis kovoti su dezinformacija, kuri, kartu su neapykanta kurstančiomis kalbomis, kelia grėsmę mūsų visuomenei.

Kokie yra trys esminiai įvykiai ar datos, kurie šiemet paskatino su dezinformacija susijusią veiklą?

COVID-19, COVID-19, COVID-19. Manyčiau, kad pandemijos pradžios datos negalima tapatinti su dezinformacijos kampanijų pradžia – ji tik neabejotinai paryškino manipuliacijos veiklos žalingas puses ir tai, kaip ji gali suklaidinti žmones ir pasėti baimę.

 

Kokie trys įvykiai ar datos, jūsų nuomone, paskatins su dezinformacija susijusią veiklą 2020–2021 metais?

Galiausiai sulauksime laiko, kai vakcina bus prieinama plačiajai visuomenei, o tai, mano galva, paskatins prieš skiepus nukreiptą judėjimą, todėl, kalbant apie ateitį, tai išties verta paminėti. Antiskiepininkų bendruomenė vėl išaugs, jie bus labai triukšmingi ir matomi. Kitas kertinis etapas ateityje laukia, kai galėsime oficialiai paskelbti, kad pandemija baigėsi ir turėsime mokytis vėl gyventi įprastai, kaip gyvenome prieš ją. Dar vienas svarbus metas, manyčiau, susijęs su momentu, kai pripažinsime, jog žmogaus teisės privalo būti gerbiamos be jokių klausimų. Kada ši diena išauš ir ar galėsime šią dieną ar laikotarpį, kai visi sutars, kad žmogaus teisės lygios visiems, pažymėti – tai kitas klausimas.

Kokius paplitusius dezinformacinius pasakojimus pastebėjote žiniasklaidoje šiais metais?

Žinoma, ir vėl COVID-19 – daugybė dezinformacinių naratyvų sukasi apie koronavirusą. Tačiau, mano nuomone, stebime ir populistinių judėjimų visame pasaulyje bei nacionalistinių, jei ne fašistinių, judėjimų kilimą visame pasaulyje, ir ypač Europoje.

Ar naudojate kokius nors faktų tikrinimo įrankius? Jei taip, prašome juos apibūdinti arba pasidalyti nuorodomis.

Populiarėja faktų tikrinimo portalai, kurie nėra žurnalistiniai, bet funkcionuoja kaip tipinės faktų tikrinimo organizacijos. Jie paima egzistuojantį straipsnį ir sutikrina su faktais ir šių faktų šaltiniais. Tai puikus būdus šviesti visuomenę, kuri pradeda atkreipti dėmesį ir reguliariai lankytis šiose svetainėse, nes jos nuolat šmėžuoja jų akiratyje. Čia, Kroatijoje, turime „Faktograf“, tačiau ir Vakarų Balkanuose bei platesnėje teritorijoje veikia panašios organizacijos. Tai puikus būdas išmokti, ko ieškoti informacijoje ir suvokti, kad ne viskas, ką skaitome – žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose yra tikra ar nešališka. Taigi, norint kovoti su dezinformacija pasauliniu mastu, pirmasis žingsnis yra išmokti, ko ieškoti straipsnyje. Niekada nelaimėsime šio mūšio tikėdamiesi, kad tik viena grupė, viena visuomenės dalis yra atsakinga už pasaulio gerinimą.

Gal galėtumėte papasakoti apie kokius nors su dezinformacija susijusius atvejus, apie kuriuos sužinojote (pastebėjote) ar kuriuos iškėlėte į viešumą?

Man pačiai labiausiai patinka antiskiepininkų judėjimas. Tikrai tikiu, kad žmonės turi pasirinkimo laisvę, bet jei pasirenka nesiskiepyti ar neskiepyti savo vaikų, jie neturėtų turėti teisės džiaugtis ir visais kitais modernios visuomenės aspektais.

Kurie žinomi jūsų šalies ar ES veikėjai, jūsų nuomone, šiandien atlieka didelį vaidmenį žiniasklaidos priemonių raštingumo srityje ir kodėl?

Sunku nurodyti tik vieną veikėją. Manau, kad vieši asmenys, kad ir kokį darbą dirba, kad ir kokia jų profesija, apskritai turėtų jausti atsakomybę didinti visuomenės budrumą. Kai žmogus tampa atpažįstamas, jo vaidmuo yra padėti didinti žmonių supratimą visose srityse, o tai apima ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą.

LEILA BICAKCIC
Tiriamosios žurnalistikos centro vykdomoji direktorė
Teisinga, profesionali, kliaujasi faktais

JUDITA AKROMIENE

Meniu