Kaip apibūdintumėte savo organizacijos misiją ir kompetenciją žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kritinio mąstymo, faktų tikrinimo ir kovos su dezinformacija srityse?

Rytų Europos studijų centras (RESC) yra nuo 2006 metų veikiantis analitinis centras, kurie vykdo tarptautinės politikos procesų ir Lietuvos vaidmens juose analizę. RESC įgyvendina didelio masto nacionalinius bei tarptautinius projektus, stiprindamas analitinių centrų tradicijas regione. RESC nuo savo veiklos pradžios didžiausią dėmesį skiria kovai su dezinformacijos grėsmėmis Baltijos šalyse ir Rytų partnerystės šalyse. Kartu su partneriais – Nacionaliniu demokratijos fondu, Europos Komisija, „Globsec“, Konrado Adenauerio fondu ir kt. – įgyvendinome daugiau nei dvylika su informacinėmis grėsmėmis susijusių tarptautinių projektų.

RESC yra išleidęs daugybę leidinių, kuriuose iššifruoti pagrindiniai propagandos ir dezinformacijos sklaidos metodai ir principai. Be to, siekdamas nustatyti jautriausias ir pažeidžiamiausias visuomenės sritis, RESC ne kartą atliko kiekybinę Lietuvos gyventojų analizę. RESC analitiniuose tyrimuose nuolat nagrinėjamas Lietuvos visuomenės atsparumas ir tai, kaip tam tikras demografines grupes, ypač rusakalbę mažumą, veikia Rusijos žiniasklaidos šaltiniai. RESC taip pat tiesiogiai dirba su pažeidžiamomis visuomenės dalimis ir įgyvendina tarptautinius projektus, kuriais siekiama stiprinti nepriklausomas žiniasklaidos priemones Rytų partnerystės šalyse ir priešintis dezinformacijai bei palaikyti faktų tikrinimą ir kritinį mąstymą Lietuvoje.

Kokie yra pagrindiniai jūsų organizacijos sukurti šaltiniai, kuriais norėtumėte pasidalyti?

Turime sukaupę ilgametę dezinformacijos ir propagandos analizavimo bei kovos su jomis patirtį. Esame įgyvendinę daugiau nei dvylika su informacinėmis grėsmėmis susijusių tarptautinių projektų. Toliau pateikiami naujausi tyrimai ir politikos dokumentai šia tema:

  1. Linas Kojala, ir. kt. Research on the assessment of the geopolitical situation and perception of threats, 2020. https://www.eesc.lt/wp-content/uploads/2020/09/v02-web_Research-of-Perception-of-Threats_paper_A4.pdf
  2. Research on the Assessment of the Geopolitical Situation and Perception of Threats, 2020. https://www.eesc.lt/wp-content/uploads/2020/09/v02-web_Research-of-Perception-of-Threats_paper_A4.pdf
  3. Konstantinas Andrijauskas, Sino-Lithuanian Relations in 2020: Shedding the Masks?, 2020. https://www.eesc.lt/wp-content/uploads/2021/01/SINO-LITHUANIAN-RELATIONS.pdf
  4. Konstantinas Andrijauskas, The Dragon and the Knight: China’s Growing Presence In Lithuania, 2020
    https://www.eesc.lt/uploads/news/id1137/v07_Dragon-and-Knight_leidinys_A4.pdf
  5. Politikos dokumentas The struggle for the COVID-19 narratives – implications for the European security, 2020. https://www.eesc.lt/wp-content/uploads/2020/07/The-Struggle-for-Narratives-Summary.pdf
  6. Tyrimai, atlikti kartu su Slovakijos analitiniu centru „Globsec“: Voices of Central and Eastern Europe, 2020 https://www.eesc.lt/wp-content/uploads/2020/12/Voices-of-Central-and-Eastern-Europe_read-version.pdf and Lithuanian Parliamentary Elections 2020: Notable Narratives, 2020 https://www.eesc.lt/wp-content/uploads/2020/12/v04_Election-monitoring-tekstas_be-virs_A4.pdf
  7. Makarevičiūtė and A. Roževič Resilient Media: Challenges and Opportunities in the democratization process, 2020. https://www.eesc.lt/wp-content/uploads/2021/01/v01_Resilient-Media_leidinys_A4.pdf
  8. The Protests in Belarus: Insights From Minsk and The Western View, 2020. https://www.eesc.lt/wp-content/uploads/2020/08/v02_The-protests-in-Belarus_A4-paper-online.pdf
  9. Non-Traditional Threats and NATO, 2020. https://www.eesc.lt/wp-content/uploads/2021/01/Non-Traditional-Threats-and-NATO.pdf

Ar galite įvardyti tris sprendimus, kuriuos įgyvendinote ar norėtumėte rekomenduoti kovojant su dezinformacija, stiprinant kritinį bendruomenės mąstymą ir kuriant visuomenės atsparumą dezinformacijai?

Lietuva susiduria su dideliu dezinformacijos ir agresyvios propagandos srautu iš su užsienio šalimis susijusių šaltinių. Skleisdami dezinformaciją, puolėjai bando pakirsti Lietuvos visuomenės pasitikėjimą demokratija ir valstybės institucijomis, nuolat keldami abejones dėl Lietuvos nepriklausomybės ir jos teisės egzistuoti. Ši dezinformacija visą laiką vystosi, yra vykdoma skirtingomis kalbomis ir nukreipta į labiausiai melagienoms neatsparias visuomenės grupes.

COVID-19 pandemijos metu įsitikinome, kad dezinformacija internete yra labai veiksminga. Stebėjome, kaip tai gali peraugti į destrukciją, tarkime, kai susirenka žmonės, pasiryžę įsmukti į ligonines, kuriose gydomi COVID-19 pacientai. Apie penktadalis Lietuvos visuomenės teigia, kad nesiskiepys nuo COVID-19. Šie žmonės labai matomi socialiniuose tinkluose, aktyviai skleidžia sensacingas melagienas ir konspiracijos teorijas. Po 50 metų sovietmečio, vis dar gyva sovietinė nostalgija. Okupacija sukūrė priklausymo tam tikrai grupei, net jei ji buvo sukurta dirbtinai, jausmą.

 

Interviu vyko 2021 metų vasarį.

JUSTINAS KULYS
Politikos analitikas
Rytų Europos studijų centras, Vilnius

JUDITA AKROMIENE

Meniu