JUDITA AKROMIENE

Nuo 2016 m. vadovauju Lietuvos nacionaliniam švietimo NVO tinklui, kuris vienija švietimo organizacijas, dirbančias ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo bei aukštojo mokslo srityse. Tinklas siekia prisidėti prie kokybiško ir įvairaus formaliojo ir neformaliojo švietimo Lietuvoje, užtikrinti jautriausių visuomenės grupių įtraukimą ir pagalbą jos bei skatinti švietimo atsinaujinimą, prisitaikant prie pasaulinių pokyčių ir besimokančiųjų poreikių.

Mano pagrindinis vaidmuo yra užtikrinti konceptualų nacionalinių švietimo politikų nuoseklumą strateginiu ir taktiniu lygiu, t. y., analizuoti švietimo politikos dokumentus ir stebėti jų įgyvendinimą, rengti rekomendacijas jų tobulinimui ir propagavimo nacionalinėse institucijose priemones. NVO yra arčiausiai visuomenės, todėl čia dirbantys žmonės geriausiai supranta realią švietimo situaciją

Nuo 1999 m. vadovauju „Europos namams“ – ne pelno siekiančiai organizacijai, kurios tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie Europos ir pasaulio įvykius, suteikiant piliečiams galimybę būti aktyviems ir sąmoningiems nacionalinių ir pasaulio bendruomenių nariais, stiprinti demokratines vertybes ir puoselėti pilietinę veiklą. Svarbesni ilgalaikiai pastaruoju metu mūsų įgyvendinti projektai apėmė Mokomąjį Europos Parlamentą, „Media4Development“, politinės stebėsenos platformą „Learn Before You Vote“ ir kt.

Abi organizacijos – Lietuvos nacionalinis švietimo NVO tinklas ir „Europos namai“ – siekia įtraukti pilietinę visuomenę ir pagrindinius jai atstovaujančius subjektus, t. y., nevyriausybines organizacijas, ir sudaryti jiems sąlygas kurti ir stiprinti demokratiją bei atvirą, skaidrų ir įtraukų valdymą Lietuvoje, taip mėginant užpildyti spragą tarp visuomenės ir valdžios. Padėdami pamatą pasitikėjimui kurti, sumažiname galimos dezinformacijos žalą. Kritinis mąstymas, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir faktų tikrinimas yra mūsų ir mūsų narių veiklos pagrindas.

Analizės ir rekomendacijos skelbiamos tinklo svetainėje https://svietimotinklas.lt/tyrimas/ (versija anglų kalba ruošiama).

Pagrindines „Europos namų“ įgyvendinamas pilietines iniciatyvas, veiklas ir projektus galite rasti http://eurohouse.lt/ (lietuvių kalba).

Taip pat parengtas tyrimas dėl ES temų įtraukimo į bendrojo ugdymo programą (2019), bendruomeninės ir savanoriškos veiklos Lietuvoje analizė (2020), rekomendacijos nevyriausybinėms organizacijoms dėl savanoriškos veiklos organizavimo ekstremalios situacijos metu (2020), 2020 m. parlamento rinkimams skirta politinės stebėsenos platforma.

Mano nuomone, šiuo metu didžiausi su pasipriešinimu dezinformacijai susiję iššūkiai yra šie:

• visuomenės pasitikėjimo valstybinėmis ir vyriausybinėmis institucijomis trūkumas;
• valstybės kūrimo proceso ir socialinių partnerių įtraukimo (pagrindiniai nacionalinės plėtros prioritetai ir tikslai) nuoseklumo ir visapusiškumo trūkumas;
• nepakankamas supratimas iš valstybinių ir savivaldos įstaigų pusės, kad įgalinta pilietinė visuomenė yra nacionalinės plėtros ir atsparumo pagrindas.

Lietuvoje vyksta daug gerų inciatyvų, didinančių visuomenės atsparumą dezinformacijai, sukaupta daug patirties, tačiau ji labai fragmentiška ir išbarstyta. Dėl to nesusikoncentruojama, nei valstybė, nei visuomenė negali maksimaliai išnaudoti įspūdingos patirties, kurią yra sukaupusi Lietuva. Galvočiau apie tokius sprendimus:

• koordinuoto nacionalinio tinklo sukūrimas, siekiant užtikrinti tikslingą ir tvarią pavienių akcijų ir iniciatyvų veiklą;
• stipresnė kritinio mąstymo įgūdžių integracija į tiek formalųjį, tiek neformalųjį įvairių viešųjų grupių švietimą (aukšto lygio švietimas, nukreiptas į gebėjimo kvestionuoti viešą informaciją ugdymą);
• nacionalinės platformos suinteresuotiems asmenims, skirtos faktų tikrinimui, istorijų pasakojimui, kritiniam mąstymui ir išvardytos veiklos fragmentiškumo stabdymui, sukūrimas;
• žiniasklaidos ir jos kuriamos informacijos kokybės gerinimas, neatsižvelgiant į žiniasklaidos taikomus verslo modelius, ir žurnalistų švietimas, ypač regioninėje ir vietos žiniasklaidoje.

• COVID-19 pandemija
• JAV prezidento rinkimai
• nesaugios Rusijos–Baltarusijos atominės elektrinės Astrave paleidimas
• 2020 m. nacionaliniai parlamento rinkimai

• Vakcinacija nuo COVID-19 viruso
• Geopolitinė raida ES rytinėje dalyje (įvykiai Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele ir kitose Rytų partnerystės šalyse)
• ES ir Kinijos santykiai

Vyrauja tie patys piktybiniai priešiškų šaltinių kuriami naratyvai kaip ir praeitais metais ar net prieš porą metų. Istorijos, priklausomai nuo esamos situacijos, keičiasi, bet jos visos struktūrizuotos taip, kad paremtų pagrindinius priešiškus naratyvus.

Šiuo metu, kaip ir buvo galima tikėtis, cirkuliuoja daugybė priešiškų COVID-19 naratyvų – konspiracijos teorijų (pasaulio elito sugalvotas turto susikrovimo planas; planetos depopuliacijos planas; virusą kuria karinės biologinės laboratorijos; vakcinacijos čipai; virusą skleidžia 5G technologijos; NATO ir ES griūna, nes nesugebėjo susidoroti su pandemija; ES ir JAV nebėra patikimi sąjungininkai ir pan.).

Kita naratyvų grupė nukreipta į nacionalinę valdžią, siekiant sumenkinti bet kokią valstybės iniciatyvą ir jos reputaciją, susilpninti visuomenės pasitikėjimą valdžia ir pan.

Priklausomai nuo politinių įvykių kalendoriaus, visuomet gajūs praeitį siekiantys kontroliuoti naratyvai ir istorijos interpretacijos. Pavyzdžiai: Antrojo pasaulinio karo metinės, Lietuvos laisvės kovotojų istorija (ilgiausias Europoje pasipriešinimas sovietų okupacijai), holokaustas, Gulagas ir kt.

Tikiu kritiniu mąstymu ir švietimu, todėl tikrinu faktus – lyginu informacijos šaltinius, tikrinu, kiek patikima informacija ir autoriaus reputacija ir pan. Gaila, kad pagrindinėse nacionalinės žiniasklaidos priemonėse trūksta išsamumo, nuoseklumo ir gilesnės analizės. Jų medžiaga paprastai fragmentuota, trumpalaikė, perspausdinta iš vieno šaltinio. Žurnalistai turėtų nuolat šviestis, turtinti savo žinias ir lavinti kritinio mąstymo įgūdžius.

Lietuvos žiniasklaidos erdvėje vyrauja teigiama tendencija. Pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse tapo populiaru turėti tyrimų arba analitinį skyrių, kuriame žurnalistai pagrindinį dėmesį skiria faktų tikrinimui, bando demaskuoti dezinformaciją ir kartu šviesti visuomenę.

Buvo keletas atvejų, kai buvo paneigti gandai dėl COVID-19 vakcinos, taip pat atvejų, susijusių su Lietuvos istorija ir nacionaliniais saugumo klausimais, pvz., įvykiais Baltarusijoje arba elektros energijos iš nesaugios Astravo atominės jėgainės patekimu į Baltijos energetikos rinką.

Esu įsitikinusi, kad sėkmingiausias veikiantis asmuo yra Nacionalinė NVO koalicija, bendraujanti su įvairiomis visuomenės grupėmis iš vienos pusės ir nacionalinėmis bei tarptautinėmis institucijomis iš kitos, ji taip pat yra Europos NVO tinklų narė. Nevyriausybinės organizacijos orientuojasi į vertę, greitai reaguoja į naujus iššūkius, turi žinių ir patirties, kaip perduoti žinutes įvairioms auditorijoms.