Kaip apibūdintumėte savo organizacijos misiją ir kompetenciją medijų raštingumo, kritinio mąstymo, faktų tikrinimo, kovos su dezinformacija srityje?

Mūsų misija yra stiprinti demokratinės visuomenės atsparumą piktybinei informacinei veiklai rengiant mokymus, vykdant švietimo projektus, taip pat – dezinformacijos monitoringą ir užkardymą.

Kokie yra pagrindiniai jūsų organizacijos sukurti ištekliai, kuriais norėtumėte pasidalinti? (pvz.: ataskaitos, analizės, tekstai, mokomoji medžiaga, vaizdo įrašai, intern etiniai seminarai ... Prašytume pasidalinti nuorodomis.)

Esame pilietinių aktyvistų tinklas, reguliariai stebintis Lietuvos informacinę aplinką, daugiausia dėmesio skiriant socialinėms platformoms ir internetinei žiniasklaidai. Naujausia mūsų stebėjimo ataskaita: https://ibb.co/375vM0h. Mes esame aktyvūs nariai ir dažnai vadovaujame pilietinėms iniciatyvoms kovoje su hibridinėmis grėsmėmis Europoje ir Rytų partnerystės šalyse.

 

Kurie, jūsų nuomone, yra trys didžiausi iššūkiai, susiję su kova su dezinformacija jūsų šalyje?

  • Didžiausia ir skubiausia užduotis šiandien yra pradėti strateginę mūsų pačių (teigiamų) naratyvų komunikavimą, o ne susitelkti tik į melagienų ar piktybinės informacijos demaskavimą. Pastaroji užduotis yra reikšminga, bet nepakankama norint įveikti hibridines grėsmes. Kritiškai mąstant, piliečiai yra prisijaukinami mokant juos savo šalių ir pasaulio istorijos. Tai išmokę, jie ima suprasti geopolitiką, išpažįsta demokratines vertybes ir yra išsilavinę.

Išvardinkite tris sprendimus, kuriuos įgyvendinote, ar pasidalinkite įžvalgomis, galinčiomis praversti kitiems kovojant su dezinformacija, stiprinant visuomenės kritinio mąstymo įgūdžius ir ugdant piliečių atsparumą dezinformacijai.

  • Kova su dezinformacija – tai daugiamatė veikla, kurią sudaro problemos monitoringas, identifikavimas ir gilinimasis į ją, taip pat jos viešinimas ir reagavimas. Vienas svarbiausių dalykų mūsų veikloje yra šviesti visuomenę – tiek plačiąją, tiek atskirus jos segmentus. Nuo 2018 metų rengiame skaitmeninio atsparumo mokymus savanoriams iš viso pasaulio. Mokymai tapo visapusiška, dinamiška gebėjimų stiprinimo platforma, kurioje dalinamasi gerosiomis praktikomis, patirtimi ir žiniomis siekiant užkardyti Kremliaus dezinformacijos srautą ir propagandą. „Res Publica“ nuolat vykdo dezinformacijos kampanijų, melagienų, prieš demokratiją nukreiptos priešiškos informacijos monitoringą. Tam pasitelkiame naujausias technologijas ir duomenų analizės sistemas, remiame ir koordinuojame tarptautines skaitmeninio atsparumo savanorių grupes.  

Kokie trys pastarųjų metų įvykiai, jūsų manymu, paskatino dezinformacinės veiklos apraiškas?

  • Covid-19 pandemija,
  • 75-osios II-ojo pasaulinio karo metinės,
  • NATO karinių pratybų „Defender 2020” atšaukimas dėl Covid-19 pandemijos.

Kokie įvykiai, jūsų nuomone, gali suaktyvinti dezinformacinę veiklą artimiausiu metu, 2021-aisiais?

  • Covid-19 pandemijos 2-oji banga,
  • Neseniai įvykę JAV prezidento rinkimai,
  • Neseniai įvykę Seimo rinkimai Lietuvoje,
  • Nesaugios Baltarusijos Astravo atominės elektrinės paleidimas ir Rusijos-Baltarusijos pastangos parduoti elektrą Lietuvai apsunkina Lietuvos sinchronizacijos su ES siekius.

Kokie dezinformacijos naratyvai vyrauja pastaruoju metu?

Pagrindiniai naratyvai išlieka tie patys:

  • Nukreipti prieš ES: „ES apimta moralinio ir ekonominio nuosmukio“, „ES yra žalinga demokratijai“, „ES žlunga“,
  • Nukreipti prieš NATO: „NATO – nesaugumo aljansas”, agresorė,
  • Vidaus „nesėkmės”,
  • Nukreipti prieš JAV: „Amerikos neokolonializmas”,
  • Istoriniai:„Kontroliuoti istoriją”,
  • „Rusofobiniai”: „Rusijos grėsmė – pagrindo neturinti isterija“,

COVID-19 temos tik papildo kurį nors iš šių naratyvų, pavyzdžiui „vidaus nesėkmės“ ar nukreiptus prieš translyčius sportininkus.  

Ar ėmėtės taikyti faktų patikros priemones? Jei taip, kokias?

Naudojame dirbtinio intelekto sprendimais paremtas internetines faktų patikros priemones, kurias sukūrė mūsų partneriai Debunk.eu. Susipažinti galite https://debunk.eu/

Ar galėtumėte išskirti dezinformacijos atvejus, kuriuos aptikote/ atskleidėte / demaskavote?

Susipažinkite su dezinformacijos atvejo, kurį demskuojant aktyviai prisidėjome, tyrimu:  https://euvsdisinfo.eu/report/german-tank-desecrated-jewish-cemetery-in-kaunas/.

Kas, jūsų manymu, yra pajėgiausi veikėjai mūsų aptariamoje srityje – tiek jūsų šalyje, tiek ES? Kas šiandien vaidina svarbiausią vaidmenį medijų raštingumo srityje ir kodėl?

Apibendrinant, jokia organizacija negali sėkmingai veikti viena. Kova su dezinformacija – ilgas, nuoseklus ir įvairiapusis procesas, kuriame itin svarbus tiek valstybinių, tiek nevalstybinių institucijų komandinis darbas. Mums pasisekė, kad Lietuva turi gerųjų praktikų patirties: augantis nevyriausybinių formaliojo ir neformaliojo švietimo organizacijų tinklas, aktyvūs visuomenininkai. Be to, populiarioji žiniasklaida aktyviai dalyvauja melagienų demaskavimo procese; aktyviai plėtojama tiriamoji žurnalistika; judama link to, kad visi – ir valstybės institucijos ir pilietinė visuomenė – veiktų kartu.

 

Galbūt dar kažką norėtumėte pridurti?

Linkėčiau ES narėms sukurti ilgalaikio bendradarbiavimo formatus, kurie leistų susitelkti ties pozityvių naratyvų kampanijomis, o ne vien melagienų atvejų analize ir ataskaitomis.

 

GIEDRIUS SAKALAUSKAS
Pilietinio atsparumo centro Res Publica direktorius
Nuoširdus, orientuotas į tikslą, patikimas

Meniu