Koks jūsų vaidmuo jūsų vadovaujamoje organizacijoje?

Lietuvos žurnalistikos centras pagrindinį dėmesį skiria žurnalistiniam išsilavinimui ir švietimui apie žurnalistiką ir viešąją komunikaciją, kurie apima svarbius žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo aspektus. Kaip organizacijos vadovė, esu atsakinga už tobulėjimo galimybių užtikrinimą patyrusiems, karjerą įpusėjusiems Lietuvos žurnalistams, taip pat už supratimo apie žurnalistiką kėlimą platesnėje visuomenėje. Be to, ieškau galimybių atlikti taikomuosius žurnalistikos tyrimus ir rengti metodinę medžiagą, kuri galėtų įkvėpti žurnalistus apmąstyti savo darbo rezultatus. Dar vienas mano darbo tikslas – suvesti žurnalistus ir reprezentacijos stokojančius šaltinius: tai gali būti šaltiniai iš pažeidžiamų socialinių grupių ar šaltinių, sukaupusių aukščiausio lygio specializuotų žinių. Neseniai daug pastangų skyriau veiklos, padėsiančios pagerinti  žurnalistų ir visuomenės skaitmeninės žiniasklaidos priemonių raštingumo įgūdžius, kūrimui. Šioje srityje Lietuvos žurnalistikos centras pabrėžia kritinį požiūrį į tai, kaip skaitmeninė žiniasklaida veikia mūsų visuomenę, žinias, kurias įgyjame ją naudodami, asmens saugumą ir privatumą. Pastarasis aspektas tampa vis svarbesnis žurnalistams, kuriems tenka internetu susisiekti su konfidencialiais šaltiniais ir kurie stengiasi apsaugoti savo tapatybę ir gerovę. 

Kaip apibūdintumėte savo organizacijos misiją ir kompetenciją žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kritinio mąstymo, faktų tikrinimo ir kovos su dezinformacija srityse?

Teikiame gilias srities, kuri yra itin svarbi kovojant su dezinformacija, žinias ir įgūdžius. Kokybiškos žurnalistikos teorija ir praktika visada buvo susiję su informacijos patikimumo nustatymu, kritiniu mąstymu, faktų tikrinimu ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu. Tikiu, kad šiais dezinformacijos gausos laikais mūsų darbo svarba gerokai išaugo.

Kokie, jūsų manymu, yra trys pagrindiniai iššūkiai kovojant su dezinformacija jūsų šalyje?

  • Didelė nelygybė, susijusi su visuomenėje plačiai paplitusiu nesaugumo, bejėgiškumo, izoliacijos ir nerimo jausmu. Tyrimai rodo, kad šiuos jausmus patiriantys žmonės yra labiau linkę patikėti konspiracijos teorijomis.
  • Apleista viešojo formaliojo ir neformaliojo ugdymo sistema, menkas joje skiriamas dėmesys žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui.
  • Nesukurta politika, skirta kovai su dezinformacijos plitimu socialiniuose tinkluose.

Ar galite įvardyti tris sprendimus, kuriuos įgyvendinote ar norėtumėte rekomenduoti kovojant su dezinformacija, stiprinant kritinį bendruomenės mąstymą ir kuriant visuomenės atsparumą dezinformacijai?

  • Mokyklų laikraščių projektas, kurių metu vykome į Lietuvos mokyklas ir ugdėme jaunų žmonių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ir žurnalistikos įgūdžius.
  • Skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo vadovas nuomonės skleidėjams (pirmiausia mokyklų mokytojams).
  • Ekspertų žiniasklaidos mokymai, suteikę ekspertams žinių ir įrankių, reikalingų kovai su dezinformacija skleidžiant mokslu ir tyrimais pagrįstas kokybiškas žinias.

Kokie yra trys esminiai įvykiai ar datos, kurie šiemet paskatino su dezinformacija susijusią veiklą?

  • Pandemija, kurios metu buvo įvestos įvairios privalomos karantino priemonės, buvo pagrindinis veiksnys, paskatinęs dezinformacijos pagausėjimą.
  • Parlamento rinkimų kampanija, kurios metu kai kurie politikai kliovėsi grupėmis ir žmonėmis, viešai skleidžiančiais dezinformaciją.
  • Antiautoritarinis judėjimas Baltarusijoje.

Kokius paplitusius dezinformacinius pasakojimus pastebėjote žiniasklaidoje šiais metais?

Šiais metais didžioji dezinformacijos dalis buvo susijusi su skiepijimu, siekiant užkirsti kelią COVID-19, kaukių naudojimu ir kitoms karantino taisyklėms. Krašto apsaugos infrastruktūra ir politiniai sprendimai, susiję su krašto apsauga, yra dar viena sritis, kur iššūkius nuolat kelia išgalvoti naratyvai ir įsilaužimai į žiniasklaidos priemonių svetaines ar redaktorių ir žurnalistų el. pašto dėžutes. Tokio pobūdžio žinutėse tyčiojamasi iš Lietuvos nepriklausomybės ir kai kurių politinių pareiškimų, pavyzdžiui, paramos Baltarusijos antiautoritariniam judėjimui.

Ar naudojate kokius nors faktų tikrinimo įrankius? Jei taip, prašome juos apibūdinti arba pasidalyti nuorodomis.

Lietuvos žurnalistams, analizuojantiems dezinformacinius naratyvus, puikiai sekasi dekonstruoti ir tikrinti faktus, todėl, norėdama geriau suprasti kai kurių vyraujančių dezinformacinių naratyvų kontekstą, visada remiuosi faktų tikrintojų straipsniais 15min.lt, Delfi.lt ir lrt.lt.

 

Interviu skelbtas 2021 metų balandį.

Džina Donauskaitė
Lietuvos žurnalistikos centras
Smalsi, besidominti, susitelkusi

JUDITA AKROMIENE

Meniu