1. Pradžia
  2. Dezinformacijos metodai

Dezinformacijos metodai

Manipuliavimas šaltiniais: manipuliuojama „informacijos” šaltiniais. Nepateikiami jokie šaltiniai arba šaltiniai yra neaiškūs ar anoniminiai, arba tai yra netikros socialinės žiniasklaidos paskyros.
Faktų iškraipymas: sąmoningas tikro fakto ar įvykio iškraipymas nuslepiant svarbią dalį ar detalę.
Išgalvotų istorijų pateikimas kaip tikrų faktų.
Klaidinančios nuomonės pateikiamos kaip faktai.
Nurodomi netikri arba išgalvoti ekspertai ir pristatomi kaip nepriklausomi ekspertai, o jų nuomonės – kaip patikimos ir autoritetingos.
Neegzistuojančių analitinių centrų ar tyrimų centrų ataskaitų citavimas.
Nereikšmingų žiniasklaidos priemonių pristatymas kaip tariamai autoritetingų šaltinių.  
Manipuliavimas duomenimis, įskaitant statistinius duomenis, tam, kad recipientas darytų suplanuotas išvadas.
Metodologinis manipuliavimas apklausų duomenimis arba klaidingas apklausų rezultatų pateikimas, siekiant paremti dezinformacijos naratyvą.
Turinio klastojimas ir manipuliavimas nuotraukomis. Pavyzdžiui, netikro įvykio ar situacijos arba istorijos iliustravimas senomis nuotraukomis arba nuotraukomis iš kitų vietų, nei kad tariamo įvykio vieta, arba suklastotos  ar redaguotos nuotraukos.
Filmuotų vaizdų triukai: senų vaizdo įrašų naudojimas naujame kontekste, netikrų vaizdo įrašų kūrimas, vaizdo klastotės – deepfake.
Pareiškimų ar interviu manipuliavimas ir jų dalių pateikimas be konteksto.

 

Netikros, išgalvotos garbingų asmenų, politikų, ekspertų citatos.
Dezinformacinio pasakojimo paskelbimas žiniasklaidoje, kuris tariamai sulaukė palaikymo platesnėje visuomenėje.
Botų (automatinių robotų) naudojimas socialinėse medijose siekiant padidinti konkretaus pasakojimo „matomumą” ir patikimumą.
Dezinformacinio pasakojimo pateikimas kaip „paslėptos tiesos”.
Įsiskverbimas į nusistovėjusias socialinių medijų grupes, pokalbius, forumus ir netikrų naujienų ar sąmokslo teorijų skleidimas.
Kraštutinių požiūrių bei nuomonių skleidimas, siekiant paveikti auditorijos emocijas
Subliminalus (žemiau sąmonės slenksčio) manipuliavimas auditorija, sutelkiant dėmesį į smurtą ir skleidžiant grafinius vaizdus įvykių vietose.
„Psichologinio užkrato” – emociškai įkrautos dezinformacijos pateikimas, siekiant paveikti auditoriją ir skleisti tikslingus pasakojimus.
Trolinimas – netikrų paskyrų atidarymas socialinėse medijose ir įžeidžiančių ar pašiepiančių žinučių kūrimas, platinimas, dalijimasis jomis.
Dėmesį patraukiančių „clickbait“ paspaudimų naudojimas, siekiant privilioti sekti nuorodą, vedančią į straipsnį ar vaizdo įrašą, kuriame pateikiamas dezinformacijos pasakojimas.
Meniu