Kaip apibūdintumėte savo organizacijos misiją ir kompetenciją žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo / kritinio mąstymo / faktų tikrinimo / kovos su dezinformacija srityse?

Tikime, kad geresnis išsilavinimas yra raktas į stiprią, gyvybingą visuomenę. Kritiški ir informuoti piliečiai turi būti lavinami nuo pradinių klasių. Žiniasklaidos ir medijų priemonių raštingumas yra esminis gebėjimas, kurį būtina įgyti, tačiau prieš pradedant skatinti žiniasklaidos ir medijų raštingumą, mes turime įtikinti visuomenę, kad jiems reikia tobulinti su mediomis susijusius įgūdžius. 

Būtina ir toliau dėti pastangas tikrinant faktus, bet turime suprasti, kad tai nėra vienintelis sudėtingos problemos sprendimas. Tam, kad galėtume nusistatyti savo darbotvarkę, turime susidėlioti savo naratyvus.

Reikėtų sukurti glaudų panašių pažiūrų ir tų pačių tikslų siekiančių analitikų bei ekspertų iš kiekvienos dezinformacijos paveiktos šalies tinklą ir imtis aktyvių veiksmų. Tinklas yra būtina sąlyga Vakarams išlikti iniciatyviems kovojant su dezinformacija ir dar svarbiau, gebėti kurti savo naratyvus (vietoj bandymų dar kartą įtikinti visuomenę, kad grėsmė iš tiesų egzistuoja). 

Būtina sujungti tarptautines, vyriausybines ir privačias iniciatyvas bendrai kovai prieš dezinformaciją bei remti savo pačių naratyvus. 

Kokie, jūsų manymu, yra trys pagrindiniai iššūkiai kovojant su dezinformacija jūsų šalyje?

Nors strateginė komunikacija yra veiksminga, tačiau vien to nepakanka, kad būtų sukurtas ilgalaikis socialinis atsparumas ir visuomenės gebėjimas susidoroti, prisitaikyti bei greitai atsigauti kritinėse situacijose ar išvengti tolesnio informacijos eskalavimo. 

Turėtų būti ilgalaikė strategija kuriant atsparias, gerai informuotas ir gebančias priimti teisingus sprendimus institucijas bei pačią visuomenę, suteikiant praktinių žinių bei reikalingų priemonių.

Socialinės žiniasklaidos ir greitai plintančios informacijos amžiuje visuomenė yra priekinėse konfrontacijos ir neigiamos įtakos linijose. Taigi, stiprios, atsparios ir kritiškai mąstančios visuomenės, kuri liktų dėmesinga informacijai bei atspari provokacijoms, kūrimas yra pagrindinė užduotis sprendžiant šiuolaikines saugumo problemas – mes bandome prie to prisidėti. 

Ar galite įvardyti tris sprendimus, kuriuos įgyvendinote ar norėtumėte rekomenduoti kovojant su dezinformacija, stiprinant kritinį bendruomenės mąstymą ir kuriant visuomenės atsparumą dezinformacijai?

Geriausias būdas kovoti su dezinformacija yra nesuteikti agresoriams galimybės dezinformaciją skleisti. Tobulinti savo šalies valdymo būdą, gerinti gyvenimo standartus, eliminuoti socialinę atskirtį.  Antra, kurti socialinį ir viešąjį pasitikėjimą valstybinėmis įstaigomis. Trečia, būtinas aukščiausio lygio švietimas, atitinkantis dabartinius visuomenės poreikius. Ketvirta, teigiamų naratyvų kūrimas ir ilgalaikis jų perdavimas. 

Kokie yra trys esminiai įvykiai ar datos, kurie šiemet paskatino su dezinformacija susijusią veiklą?

  • Sausio 13 d. įvykiai – nepriklausomybės dienos gynėjai.
  • Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
  • Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.
  • Liepos 14 ir 15 d. – Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos.
  • Liepos 6 d. – Valstybės diena (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnacija).
  • Rugpjūčio 23 d. – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena.
  • „Covid-19“ pandemija ir šalių uždarymas (lockdown).
  • Rinkimų rezultatų klastojimas Baltarusijoje ir po to sekę įvykiai Baltarusijoje (prezidento rinkimai Baltarusijoje).

Kokie trys įvykiai / datos, jūsų nuomone, paskatins su dezinformacija susijusią veiklą 2020–2021 metais?

  • Spalio 11 ir 25 d. – parlamento rinkimai.
  • „Covid-19“ pandemija.
  • Karinės pratybos (įvairiu mastu).

Kokius paplitusius dezinformacinius pasakojimus pastebėjote žiniasklaidoje šiais metais?

Priešiški naratyvai:

  • Prieš JAV.
  • Prieš NATO.
  • Prieš ES.
  • Rusofobija.
  • Žlugusi valstybė.
  • Istorija – praeities kontrolė.
  • Rusija – Europos išlaisvintoja, vienintelė pergalė II pasauliniame kare; Rusija ir Rusijos žmonės priklauso Europai.
  • Antivakcininės ir konspiracinės „Covid-19“ teorijos.

Ar naudojate kokias nors faktų tikrinimo priemones? Jei taip, prašome apibūdinti arba pasidalyti nuorodomis.

Algoritmai keverzonėms iš internetinių žiniasklaidos priemonių; kiekybinės komentarų analizės; kiekybinės ir kokybinės tekstų analizės. 

Ar norėtumėte papasakoti apie kokius nors su dezinformacija susijusius atvejus, apie kuriuos sužinojote / pastebėjote ar kuriuos iškėlėte į viešumą?

Sunku išskirti vieną konkretų dezinformacijos atvejį, visi jie vienodai svarbūs ir aktualūs konkrečioje situacijoje ir konkrečiu laiku. Pagrindinė dezinformacijos savybė yra ta, kad ji visada yra susijusi su aktualia problema, situacija ar laiku. Kitaip ji nebus veiksminga. Viena iš mano profesinių užduočių yra analizuoti ir tyrinėti dezinformacijos atvejus. Džiaugiuosi galėdama pasidalyti keliais iš jų: http://infowar.cepa.org/Countries/Lithuania.

Kurie, jūsų nuomone, žinomi jūsų šalies ar ES veikėjai šiandien atlieka didelį vaidmenį žiniasklaidos priemonių raštingumo srityje ir kodėl?

Man sunku įvardyti geriausius veikėjus šioje srityje ES lygiu. Esu tikra, kad jų yra tikrai daug. Aš asmeniškai, žiūrėčiau į Šiaurės šalis: Daniją, Suomiją, Švediją, Norvegiją. Lietuvoje yra daug gerų žiniasklaidos raštingumo mokytojų ir mokymo programų tiek vyriausybiniu, tiek nevyriausybiniu lygiu, taip pat ir pavienių asmenų.    

Mano nuomone, šiuo metu yra viena rizikinga tendencija – žiniasklaidos raštingumas tapo tiesiog fraze. Todėl  kalbant apie žiniasklaidos raštingumą svarbu apibrėžti konkrečią temą ir tikslinę auditoriją. Nuoširdžiai tikiu, kad žiniasklaidos raštingumas turi tapti tiek formalaus, tiek neformalaus ugdymo visų amžių kategorijų mokymo dalykų dalimi. 

Lietuvos strateginiai dokumentai aiškiai apibrėžia ugdymo vaidmenį Lietuvos nacionaliniam saugumui.  Ugdymas apie nacionalinį saugumą (siaurąja prasme) yra multidimensinis, t. y. apima tokias temas kaip pilietinis ugdymas, ugdymas apie nacionalinį saugumą, žiniasklaidos ir informacijos raštingumą, tačiau dėl kintančios saugumo aplinkos neapsiribojama vien šiomis temomis. Su ugdymu apie nacionalinį saugumą yra susijusi daugiau nei viena valstybinė institucija: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Kultūros ministerija, gynybos įstaigos ir institucijos.  Taigi, ugdymo svarba nacionalinio saugumo klausimas neabejotina – aktyvus pilietinis ugdymas aptarinėjamas Lietuvoje politiniu lygiu maždaug 20 metų, o nacionalinio saugumo ir žiniasklaidos raštingumo ugdymas tapo aktualia tema maždaug prieš 5 metus.

Ar yra dar kas nors, ką norėtumėte paminėti šiame interviu?

 Lietuvos strateginės komunikacijos gebėjimai yra tikra sėkmės istorija. Lietuva, nuolat provokuojama agresyvios Rusijos veiklos, prieš daug metų pradėjo kurti strateginės komunikacijos planą. Pasirengimo etapų tapti NATO ir ES nare metu šie įgūdžiai buvo itin reikalingi siekiant įgyti visuomenės paramą ir priversti piliečius vertinti atsiradusias narystės galimybes.

Po Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014 m. ir vėliau, Vilnius pasiruošė melagingos informacijos atakoms daug geriau nei kitos Europos šalys, pavyzdžiui JK ar Vokietija. Lietuvos patirtis ir kompetencija saugant savo informacijos aplinką, identifikuojant, sekant bei neutralizuojant melagingas ir kenksmingas temas bei žinias, viešinant melagingas naujienas ir kovojant su tokia informacija greitai augo bei užsitarnavo pagarbą tarp Lietuvos sąjungininkų.

Sėkmė slypi tame, kaip strateginė komunikacija yra organizuojama – jos modelis remiasi decentralizuotu ir dažnai neformaliu bendradarbiavimu tarp valstybės ir pilietinės visuomenės, o šio bendradarbiavimo šerdis yra abipusis pasitikėjimas. Valstybiniu lygiu, vyriausybinės institucijos vertina informacijos aplinką atsižvelgiant į jų atsakomybės ir kompetencijos sritis.

Pilietinė visuomenė yra tiesiogiai susijusi su nacionalinės informacijos aplinkos stebėjimu, vertinimu, faktų tikrinimu ir visuomenės žiniasklaidos bei informacijos raštingumu. Daug darbo atlieka pilietiniai aktyvistai savanoriai, dirbantys IT srityje, žiniasklaidoje, akademiniuose, ugdymo ir verslo sektoriuose, pavyzdžiui Lietuvos „elfai“, konformistinė žiniasklaidos iniciatyva, faktų tikrinimo platforma Debunk.eu ir daug kitų. Pilietinės visuomenės organizacijos savo kompetencijos srityse kovoja prieš dezinformaciją ir aktyviai veikia kurdamos teigiamus naratyvus.

DALIA BANKAUSKAITE
Platformos „Start2Think“ koordinatorė šalyje
Vilniaus universiteto dėstytoja, „ResPublica“ projektų vadovė
Profesionali, etiška, dėmesinga detalėms

Meniu