Kaip apibūdintumėte savo organizacijos misiją ir kompetenciją žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo / kritinio mąstymo / faktų tikrinimo / kovos su dezinformacija srityse?

Visi mes, dirbantys Varšuvos institute, siekiame, kad Lenkijos požiūris į tarptautinius santykius taptų geriau žinomas ir geriau suprantamas, be to, siekiame reklamuoti pačią Lenkiją bei stiprinti jos padėtį pasaulyje. Deja, šiuolaikinis pasaulis yra itin susiskaldęs labai daug būdų ir, deja, neperdėsiu pasakiusi, kad yra tokių jėgų, kurių veiksmai rodo, kad jos tiki, jog jų interesai turi būti užtikrinami Lenkijos ir jos partnerių sąskaita, o kitas šalis jos laiko tinkamomis išnaudoti; jeigu visi manytų, kad jų interesai svarbiausi, tokie veiksmai stumtų pasaulį į chaosą. Varšuvos institutas greitai pripažino atsiradusį poreikį ir surinko grupę ekspertų, kurie specializuojasi dezinformacijos ir melagingų naujienų analizės srityje tam, kad iškeltų į viešumą tokius dezinformacijos atvejus geopolitikos srityje ir pateiktų tikslią informaciją bei atskleistų tikrą problemos kilmę, dėl kurios buvo sukurta melagingų naujienų kampanija. Bėgant metams mūsų dezinformacijos srities specialistai gilino savo žinias ir perteikė jas mūsų rašytojams bei analitikams, todėl jie ne tik geriau geba atskirti ir išvengti, bet ir ryžtingai kovoti su dezinformacija rašydami analizuojamuosius darbus. Prieš dezinformaciją kovojantys Varšuvos instituto specialistai daugiausia dėmesio skiria geopolitikai ir tarptautiniams ryšiams, ypač kai tai susiję su Lenkija, bei siekia daryti tai greitai, kad mūsų skaitytojus pasiektų informacija iš patikimų šaltinių. 

Kokie yra pagrindiniai jūsų organizacijos sukurti šaltiniai, kuriais norėtumėte pasidalyti? (pavyzdžiui, ataskaitos, analizės, rašiniai, edukacinė medžiaga, vaizdo klipai, vebinarai... Pasidalykite nuorodomis.)

Varšuvos institutas neparastai džiaugiasi galėdamas pasidalyti savo darbais, kurie yra viešai prieinami mūsų tinklalapyje ir socialinėje žiniasklaidoje; kai kurie ankstesni projektai pradėti 2017 m.: https://warsawinstitute.org/disinformation/,  kurie buvo tęsiami tematiniu aspektu ir kurie yra susiję su didžiąja dalimi darbų; pavyzdžiui, Rusijos stebėjimo programa https://warsawinstitute.org/programs/russia-monitor/russia-monitor-articles/ ar konkretūs su tuo susiję įvykiai tiek internete  https://warsawinstitute.org/misinformation-russian-strategic-weapon-yesterday-today/, tiek konferencijoje (iki COVID) https://warsawinstitute.org/message-fake-news-disinformation-public-space-debate-overview/.  Be visa to, pasaulio geopolitikos ir tarptautinės arenos analizėje labai svarbu tai, kad Varšuvos institutas geba pasidalyti savo darbais su jumis, įskaitant ataskaitas ir plačiai publikuotus straipsnius, kurių pagrindinis dėmesys skirtas dezinformacijai arba kovai su dezinformacijos kampanijomis. Mūsų ekspertai, kovodami su dezinformacija ir melagingomis naujienomis, visada noriai dalijasi savo žiniomis, todėl Varšuvos institutas džiaugiasi galėdamas organizuoti seminarus, pristatyti edukacinę vaizdo medžiagą ir vesti vebinarus kovojant su dezinformacija.

Kokie, jūsų manymu, yra trys pagrindiniai iššūkiai kovojant su dezinformacija jūsų šalyje?

  • Gebėjimas identifikuoti, kadangi vis atsiranda naujų formų. Pastebėti dezinformaciją gali būti sudėtinga net patyrusiems ir apmokytiems specialistams. Dezinformacijos skleidėjai kūrybingi, pavyzdžiui, „deepfake“ (technologija, leidžianti bet kurio asmens veidą „prilipdyti“ prie kitų žmonių kūno bei „įdėti“ žodžius, tarsi jie būtų iš tiesų pasakyti bet kokiame vaizdo įraše) atakos ir juose vaidinantys aktoriai negali būti nekūrybingi, tad būtina imtis prevencinių priemonių.
  • Dezinformacijos paneigimas greitu, bet ir įtikinamu būdu, užtikrinant, kad tai nebūtų tik jų žodis prieš mūsų, o tai dažnai yra lengviau pasakyti, nei padaryti. Tyrimas ir patikrinimas, kiek tai įmanoma, užima laiko, o poveikis jau gali būti padarytas.  
  • Požiūrio keitimas, ypač tada, kai egzistuoja iš anksto sudaryta mąstysena. Negalvoti taip, kaip visi, galvoti už save ir suprasti, kad bet kokią informaciją galima vertinti gausybe skirtingų būdų. Tai tampa ypač svarbu dirbant su informacija, kuriai galime būti šališki. Būtina užtikrinti, kad informacija būtų perduodama tinkamai.

Ar galite įvardyti tris sprendimus, kuriuos įgyvendinote ar norėtumėte rekomenduoti kovojant su dezinformacija, stiprinant kritinį bendruomenės mąstymą ir kuriant visuomenės atsparumą dezinformacijai?

  • Mūsų analitiniai darbai padeda skaitytojams ir žiūrovams geriau suprasti dezinformaciją tiek teoriškai, tiek praktiškai, taip pat skatiname patiems gilintis ir tyrinėti bei dalytis supratimu su kitais, kadangi informacijos perdavimas iš lūpų į lūpas yra pats veiksmingiausias.
  • Visada atsižvelkite į „pathos, ethos, ir logos“, t. y. kas pasakyta, kokiu būdu pasakyta ir kas tai pasakė.
  • Daug sunkiau naudoti dabartinius ir vykstančius pavyzdžius nei istorinius, bet panašu, kad būtent šie sulaukia daugiausia dėmesio iš skaitytojų ir žiūrovų. Išlikti apolitišku pavyzdžiuose, kurie yra susiję su nacionaline politika gana keblu, tačiau nepaisant to, reikia to siekti.

Kokie yra trys esminiai įvykiai ar datos, kurie šįmet paskatino su dezinformacija susijusią veiklą?

  • Koronaviruso pandemija Europoje ir Rusijoje.
  • Kariniai ir politiniai veiksmai Irake, Sirijoje, Libijoje ir kitose konfliktinėse zonose.
  • „DEFENDER Europe 2020“.

Kokie trys įvykiai / datos, jūsų nuomone, paskatins su dezinformacija susijusią veiklą 2020–2021 metais?

  • Su rinkimais susiję įvykiai. Prezidento rinkimai tiek Lenkijoje, tiek JAV 2020-aisiais.
  • Su gynyba susiję įvykiai. Amerikos karių perkėlimas į Lenkiją ir JAV priešraketinės gynybos bazės atidarymas   Redzikove, Lenkijoje.
  • Su istorine diplomatija susiję įvykiai. II pasaulinio karo pradžios ir Varšuvos sukilimo minėjimas.

Kokius paplitusius dezinformacinius pasakojimus pastebėjote žiniasklaidoje šiais metais?

Didžioji dalis dezinformacijos kampanijų, įvykusių 2020 m. Lenkijoje, yra kilusios arba susijusios su Rusijos Federacija. Dvi populiariausios tokių atakų temos buvo arba „agresyvus Lenkijos elgesys“, arba „NATO prieš taikiai nusiteikusią Rusiją“. Tai stiprus bandymas pakeisti istoriją siekiant ištrinti faktą apie Sovietų įsikišimą II pasaulinio karo pirmoje dalyje bei įvairius karo nusikaltimus, kuriuos raudonoji armija atliko per daug metų visoje Europoje.

Ar naudojate kokias nors faktų tikrinimo priemones? Jei taip, prašome apibūdinti arba pasidalyti nuorodomis.

Ne, kadangi analitikos centras atlieka išplėstinius tyrimus, tą daro visi Varšuvos instituto nariai – aš pati, partneriai, mūsų ekspertai, tad faktų tikrinimo priemonės esame mes patys. Be abejo, tai apima kiek įmanoma įvairesnių ir kuo daugiau šaltinių bei informacijos patikrinimą, tikriname, kaip informacija pateikta, kas pateikė, kokiu būdu ir t. t.

Ar norėtumėte papasakoti apie kokius nors su dezinformacija susijusius atvejus, apie kuriuos sužinojote / pastebėjote ar kuriuos iškėlėte į viešumą?

Rusija tikslingai iškraipo istoriją, ypač tai, kas susiję su Lenkija, šaltuoju karu ir įvykiais antrojo pasaulinio karo metu – tai dezinformacijos atvejai, prieš kuriuos nuolatos kovojame. Juos galite rasti mūsų tinklalapyje ir mūsų Varšuvos instituto žurnale „Warsaw Institute Review“.

Kurie, jūsų nuomone, žinomi jūsų šalies ar ES veikėjai šiandien atlieka didelį vaidmenį žiniasklaidos priemonių raštingumo srityje ir kodėl?

Mūsų partneriai pirmame dezinformacijos projekte: European Values Think Tank (Europos vertybių tyrimai (EVS) (Čekijos Respublika), Slovak Security Policy Institute (Slovakijos saugumo politikos institutas), taip pat „Info Ops Poland“ ir „Fundacja Bezpieczna Cyberprzestrzeń“ (Lenkija) pademonstravo ypatingą atidumą ir pasirengimą neleisti dezinformacijai sklisti V4 regione.

Ar yra dar kas nors, ką norėtumėte paminėti šiame interviu?

Nuostabu, kad sudarėte šį klausimyną. Įžvalgų apie dezinformaciją rinkimas yra būtinybė ir be abejo autentiškas, teigiamas indėlis. Tikiuosi, kad mūsų atsakymai padėjo: )

JULIA GRZYBOWSKA
Varšuvos instituto prezidentė
Ryžtinga perfekcionistė, orientuota į tikslus

Meniu