Kaip apibūdintumėte jūsų organizacijos misiją ir kompetenciją žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kritinio mąstymo, faktų tikrinimo ir kovos su dezinformacija srityse?

Mūsų organizacija didžiausią dėmesį skiria politinei stebėsenai, politikų teikiamiems faktams tikrinti, jų pažadų įgyvendinimui sekti, švietėjiškai veiklai, jaunimui ir mokytojams skirtiems seminarams ir mokymams.

Kokie yra pagrindiniai Jūsų organizacijos sukurti šaltiniai, kuriais norėtumėte pasidalyti?

Politikų pažadų įgyvendinimo stebėjimo metodologija, šviečiamoji medžiaga (interaktyvūs jaunimui skirti metodai, sukurti paties jaunimo), edukacinė platforma, skirta kritiniam mąstymui, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui ir stebėsenai (bus sukurta 2021 m. lietuvių, latvių, estų, rusų ir anglų kalbomis).

Kokie, jūsų manymu, yra trys pagrindiniai iššūkiai kovojant su dezinformacija jūsų šalyje?

Pilietinei visuomenei skirti įrankiai ir ištekliai, padedantys ugdyti atsparumą ir veiksmingai komunikuoti savo naratyvus,  uždaros, informaciją iškreipiančios sistemos, izoliuojančios pažeidžiamesnes grupes, dominuojantys įtakingi nuomonės formuotojai politikai ir žiniasklaida skleidžiantys dezinformacinius pasakojimus.

Ar galite įvardyti tris sprendimus, kuriuos įgyvendinote ar norėtumėte rekomenduoti kovojant su dezinformacija, stiprinant kritinį bendruomenės mąstymą ir kuriant visuomenės atsparumą dezinformacijai?

  • Vietos bendruomenių lyderių, atliekančių idėjų skleidėjų vaidmenį, mokymas, siekiant tobulinti jų įgūdžius pastebėti dezinformacinius pasakojimus ir komunikuoti savo pačių skleidžiamus naratyvus.
  • Įvairių veikėjų (vietos lyderių, žurnalistų, ekspertų, politikos formuotojų) bendruomenės kūrimas, siekiant bendradarbiauti priešinantis dezinformacijai. 
  • Mokytojų (dirbančių tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo srityse) sąmoningumas ir įrankiai, padedantys ugdyti jaunų žmonių sąmoningumą.

Kokie yra trys esminiai įvykiai ar datos, kurie šiemet paskatino su dezinformacija susijusią veiklą?

  • Karantino įvedimas Lietuvoje dėl COVID-19
  • Baltarusijos rinkimai ir masiniai protestai
  • ES aukščiausio lygio susitikimai, kurių metų buvo deramasi dėl daugiametės finansinės programos (Europos Vadovų Tarybos liepos ir gruodžio mėn. posėdžiai).

Kokie trys įvykiai ar datos, jūsų nuomone, paskatins su dezinformacija susijusią veiklą 2020–2021 metais?

  • Masinės vakcinacijos pradžia
  • Balsavimas dėl vienos lyties asmenų partnerystės Lietuvos parlamente (skilimas šalyje)
  • Kita nauja sveikatos ar klimato krizė

Kokius paplitusius dezinformacinius pasakojimus pastebėjote žiniasklaidoje šiais metais?

  • COVID-19 liga netikra, elitas ją sugalvojo žmonėms valdyti; yra natūralių gydymo būdų, todėl vakcina nereikalinga; COVID-19 statistika suklastota.
  • ES nepavyksta suvaldyti krizės, tarp šalių kyla esminių skirtumų, trūksta demokratijos – vyrauja Briuselio diktatūra.

Ar naudojate kokius nors faktų tikrinimo įrankius? Jei taip, prašome juos apibūdinti arba pasidalyti nuorodomis.

„Debunk.eu“, „EUvsdisinfo“ („East StratCom“), „patikrinta 15min“ (https://www.15min.lt/patikrinta-15min).

Gal galėtumėte papasakoti apie kokius nors su dezinformacija susijusius atvejus, apie kuriuos sužinojote (pastebėjote) ar kuriuos iškėlėte į viešumą?

Aš asmeniškai kreipiausi į savo bendruomenės žmones, kurie abejoja COVID-19 pandemijos egzistavimu. Diskusijos su jais atskleidė vyraujantį mąstymo modelį viskas, ką sako žiniasklaida, yra melas, naudingas elitui. Paprašiau jų paaiškinti, kaip jie vertina informacijos šaltinius ir kuo remdamiesi jie tiki, kad jų alternatyvūs šaltiniai yra patikimi. Atsakymai suteikė tam tikros vilties, tačiau taip pat parodė uždarų informacijos sistemų ir mūsų bendruomenių susvetimėjimo žalą. Manau, kad svarbiausia yra įtraukimas ir susilaikymas nuo stigmatizavimo.

Kurie žinomi jūsų šalies ar ES veikėjai, jūsų nuomone, šiandien atlieka didelį vaidmenį žiniasklaidos priemonių raštingumo srityje ir kodėl?

Dalyvauju „TechSoup Europe“ projekte „Media Literacy Accelator“ („Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo spartintuvas“), kuris, tikiu, galėtų padėti vietos bendruomenėms. „DebunkEU“ centras, kuriam vadovauja lietuvių komanda, yra faktų tikrinimo pradininkai, teikiantys gilias ir išsamias analizes apie vietos dezinformacinius pasakojimus ir jų skleidimą

AUSRINE DIRZINSKAITE
Viena iš „Žinau, ką renku“ koordinatorių
Atsidavusi, gebanti bendradarbiauti, maloni

JUDITA AKROMIENE

Meniu